Audriaus Pociaus vieša paskaita „Adorno ir kiti gyvūnai: kelios estetinės figūros“

Pradžia: 2024-03-21 18:00
Pabaiga: 2024-03-21 19:30

AP vieša paskaita2024 m. kovo 21 d., 18 val., Vilniaus Universiteto Filosofijos institutas ir šiuolaikinio meno bei kultūros erdvė „Medūza“ kviečia studentus, akademinės bendruomenės narius bei visus susidomėjusius į šiuolaikinio meno kuratoriaus ir Vilniaus universiteto doktoranto Audriaus Pociaus viešą paskaitą. Ši paskaita yra tęstinio „Terpių seminaro“ ciklo dalis.

Apie paskaitą:

Skyrelyje, pavadintame „Kam žiūrėti į gyvūnus?“ meno kritikas Johnas Bergeris rašo, kad pirmieji piešiniai vaizdavo gyvūnus, o pirmieji dažai veikiausiai buvo gyvūnų kraujas. Regis, meno kūrinius su gyvūnais sieja intymus ir dvilypis santykis – menas tarsi siekia atsigręžti į gamtą, tačiau šis siekis gali būti įgyvendinamas tik ją užvaldant. Adorno, artimųjų meiliai vadintas Begemotu, Estetinėje teorijoje aptaria meno kūriniams būdingą ekspresiją ir prilygina ją žvilgsniui, kurį patiriame susidūrę su gyvūnu:

„Taigi, raganosis, tas nebylusis gyvūnas, tarsi sako: „Aš esu raganosis.“

Ši nebyli išraiška, anot filosofo siejanti meną ir gamtą, jo estetiniame mąstyme sudaro vieną esminių įtampų, sąlygojančių nuolatinį meno sampratos kismą. Kūriniai – žmogaus sukurti dirbiniai – imituoja tai, kas nuo žmogus „kaip tokio“ yra atsieta – neapibrėžtą ir svetimą gamtos grožį. Meno kūriniuose ši dialektika tarp kultūros ir gamtos, žmogaus ir gyvūno Adorno byloja apie nuolat vis iš naujo artikuliuojamą, tačiau niekada neišpildomą utopinį pažadą.

Žmogaus ir gyvūno santykio ir ribos klausimas naujai iškyla tiek mene, tiek filosofijoje pastarųjų dešimtmečių technologinių ir socialinių pokyčių kontekste. Gamtos ir kultūros dialektika tampa vis sudėtingesniu, tačiau sykiu ir vis ūmesniu klausimu, kurio sprendimas neretai yra persipynęs su mūsų gebėjimu įsivaizduoti žmogaus ateities horizontą. Savo pranešime tikiuosi išryškinti keletą Adorno estetinės filosofijos aspektų atsiremiančių į gyvūno figūrą bei tai, kaip ši veikia kaip ateitiškumo spektras dialektikoje tarp kultūros ir gamtos. Pranešimo eigoje šias mintis kontekstualizuosiu santykyje su C. Wolfe, G. Agambeno ir kitais tekstais.

Vieša paskaita vyks ketvirtadienį, 18 val. LDS šiuolaikinio meno ir kultūros erdvėje „Medūza“ (šv. Jono g. 11, Vilnius), yra nemokama ir atvira visiems susidomėjusiems.


LMT FsF logo mPaskaita vykdoma kaip viena projekto „Terpių teorija: filosofinės aplinkodairos edukacijos prielaidos“, kuriam finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), Nr. S-MIP-22-63, veiklų.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos