FSF įvykiai

Kviečiame į Vaidos Marijos Knabikaitės portretų parodos „Žvaigždynų moterys“ atidarymą, vyksiantį 2016 m. birželio 10 d. (penktadienį) 14.30 val. VU Filosofijos fakulteto antro aukšto foje. 

Apie parodos autorę:

Vaida Marija Knabikaitė, nuo 2008 metų Lietuvos Rašytojų Sąjungos narė, Lietuvos Rašytojų Sąjungos leidykloje yra išleidusi tris istorinius romanus: „Mėnesiena tamsiame lange“ (2005, apie diktatorių A. Hitlerį), „Izidė ir Fortūna“ (2007, apie I-ojo amžiaus senovės romėnus), „Gulbės sparnu palytėtos“ (2012, apie Karaliaus Mindaugo mylėtas moteris).

Naujausia V. M. Knabikaitės knyga – tai romanas „Homo festivus“ (2015, leidykla „Mintis“), paauglės mergaitės akimis vaizduojantis XX a. devintąjį dešimtmetį, kai griuvo SSRS, kūrėsi Nepriklausoma Lietuvos valstybė ir iš Vakarų į mūsų šalį ėmė plūsti populiarioji blizgių žurnalų ir vaizdo klipų kultūra.

Kaip ir romano „Homo festivus“ herojė, autorė Vaida Marija Knabikaitė Lietuvos Atgimimo laikais yra baigusi Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklą, stojo į Vilniaus Dailės Akademiją, tapybos specialybę. Be mėgstamo darbo su Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijos studentais (dėsto specialybės kalbą ir kalbos techniką), Vaida Marija laisvalaikiu dar labai mėgsta piešti, tapyti. Šįkart ji pristato moterų portretų parodą „Žvaigždynų moterys“, tarsi įasmenindama kiekvieną žvaigždyną ir bandydama jam priskirti įvairių moterų bruožų.

Všį SOTAS siūlo darbą su vaikais ir jaunimu dienos centre, atviroje jaunimo erdvėje.

Apie organizacija: VšĮ SOTAS (Socialinės tarnystės savanoriai) nuo 2002 metų vykdo socialinę veiklą, nukreiptą į vaikų, jaunimo ir jų šeimų gerovę. Ypatingas dėmesys skiriamas asmens ugdymui, pirmiausia stiprinant jo vertę ir orumą.

Apie darbą: darbas su vaikais dienos centre, darbas atviroje jaunimo erdvėje.

Tu esi puikus kandidatas, jei:

• Moki dirbti su vaikais ar jaunimu
• Gebi organizuoti
• Gebi dirbti savarankiškai ir komandoje
• Esi kūrybiškas ir iniciatyvus

Š. m. birželio 15 d. (trečiadienį) 11 val. 201 auditorijoje vyks jungtinis Filosofijos doktorantūros komiteto ir Filosofijos istorijos ir logikos katedros posėdis, kurio metu filosofijos doktorantai skaitys pranešimus savo disertacijų tematikomis:

1. Mildos Burnytės pranešimo tema „Subjektinių teisių samprata: valios ir interesų teorijų ginčas“ (recenzentas – prof. A. Plėšnys). Pranešimo tezės.

2. Dovydo Caturiano pranešimo tema „Politinės bendruomenės, kaip mikrokosmo, samprata ankstyvojoje E. Voegelin'o kūryboje ("Politinių idėjų istorija")“ (recenzentas – prof. A. Jokubaitis). Pranešimo tezės.

3. Domanto Markevičiaus pranešimo tema „Augusto Del Noce's Sekuliarizacijos samprata: moderniojo racionalizmo kritika“ (recenzentas – doc. N. Kardelis). Pranešimo tezės.

4. Virgilijaus Petuškos pranešimo tema „Dalyvavimo (methexis) samprata Platono dialoguose „Faidonas” ir „Parmenidas”“ (recenzentas – prof. S. Jankauskas). Pranešimo tezės.

Kviečiame dalyvauti.

Š. m. birželio 14 d. (antradienį) 14 val. 201 auditorijoje vyks jungtinis Filosofijos doktorantūros komiteto ir Filosofijos katedros posėdis, kurio metu filosofijos doktorantai skaitys pranešimus savo disertacijų tematikomis:

1. Igno Šatkausko pranešimo tema „Ar įmanoma konteksto tematizacija? Prieigos prie konteksto problema Husserlio „Analizėse““ (recenzentas – doc. M. Gutauskas). Pranešimo tezės.

2. Pauliaus Rimkevičiaus pranešimo tema „Sprendimo loginio, fizinio ir psichinio aspektų sąryšio problema Husserlio teorijoje“ (recenzentas – doc. D. Jonkus). Pranešimo tezės.

Kviečiame dalyvauti.

Vilniaus universitete birželio 9–11 d. vyks inauguracinė Europos kinų filosofijos asociacijos konferencija „Thinking Across the Borders: Philosophy and China“. Tai pirmas tokio masto renginys ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Konferencijoje bus pristatyti Kinijos filosofijos ir lyginamosios filosofijos tyrimai.

„Skaityti pranešimų atvyks beveik 60 mokslininkų iš daugiau nei 20 pasaulio šalių. Vilniaus universitetui tai yra puiki proga pagerinti savo žinomumą Europoje, pristatyti humanitarinių mokslų potencialą“, – sako vienas pagrindinių renginio organizatorių, VU Orientalistikos centro mokslininkas dr. Vytis Silius. Pagrindiniais pranešėjais pasirinkti žymūs kinų filosofijos tyrėjai: prof. Carine Defoort iš Katalikiškojo Leuveno universiteto (Belgija) ir prof. Guoxiang Peng iš Zhejiang universiteto (Kinijos Liaudies Respublika).

Filosofijos fakulteto organizacinės psichologijos tyrėjas dr. Jurgitą Lazauskaitę-Zabielskę, dr. Ievą Urbanavičiūtę ir dr. Dalią Bagdžiūnienę įvertino „Emerald“ leidykla. Ji skyrė prizą 2016 m. kokybės apdovanojimuose (angl. Emerald Literati Network Awards for Excellence) už mokslininkių parengtą straipsnį „The Role of Prosocial and Intrinsic Motivation in Employees’ Citizenship Behaviour“. Publikacija pripažinta Highly Commended Paper.

„Tai labai svarbus pripažinimas, nes jį skiria garsiausi atitinkamos srities akademikai. Šis apdovanojimas rodo, kad mūsų parašytas straipsnis yra geriausias, kokį vertintojai yra skaitę per pastaruosius metus“,– teigia dr. J. Lazauskaitė-Zabielskė.

Apdovanojimas teikiamas atsižvelgiant į šiuo kriterijus: mokslinį naujumą ir indėlį į savo srities mokslo tyrimus, puikią struktūrą, argumentavimą, analizės griežtumą, mokslinę ir taikomąją svarbą bei puikų parengtumą.

Abiturientai jau laikė pirmuosius egzaminus, tačiau priešaky jų – dar ne vienas. Stresas – nuolatinis egzaminų palydovas net ir tiems, kurie nuolat nuoširdžiai stengėsi mokytis ir tinkamai jiems pasiruošti.

– Kaip jaunuoliams suvaldyti savo baimes ir patiriamą stresą? – „Vakaro žinios“ teiravosi Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros docentės dr. Vilmantės Pakalniškienės.

– Manau, vaikai puikiai supranta, kad šis laikotarpis – jų gyvenimo virsmas. Egzaminai tam tikra prasme lemia jų tolesnį gyvenimą – ar jie įstos mokytis ten, kur nori, ar niekur neįstos. Negana to, daugelis iš visų pusių patiria nemažą spaudimą: turi baigti vidurinę, ir dar turi baigti gerai, privalai įstoti...

Žinoma, tai ne pirmoji ir ne paskutinė tokia situacija jų gyvenime. Kas yra stresas, daugelis jau yra patyrę. Šiaip būtų idealu, jeigu tėvai ar pedagogai juos mokytų, kaip su tuo nerimu kovoti, nes didžiulis nerimas, kuris apima egzamino metu, gali smarkiai pakenkti. Per didelis nerimas nemobilizuoja – žmogus sugeba galvoti tik apie savo baimę, tarsi sustingsta, širdis plaka nežmonišku greičiu, gerklę spaudžia. Po to galvoja – juk galėjau pasakyti, juk žinojau.

Kaip mobilizuotis stresinėje situacijoje, manau, kiekvienas turi rasti savo būdą. Svarbiausia optimaliai nurimti. Streso metu pradedame dažnai kvėpuoti, dėl to širdis ima smarkiai plakti, pakyla kraujospūdis. Tad svarbiausia, ką reikia padaryti, – sureguliuoti kvėpavimą. Nurimus kvėpavimui, rimsta širdis, mažėja kraujospūdis – jau yra geriau.

Kitas klausimas – apie ką galvoja žmogus. Dažniausiai stresą sukelia mintys apie tai, kas bus, jeigu nežinosiu atsakymų, jeigu egzamino neišlaikysiu, jeigu man nepasiseks... Ne apie tai reikėtų galvoti, nes nuo tokių minčių nerimas tik didėja. Nereikia koncentruotis į pasekmes. Reikėtų galvoti apie užduotį, kurią turi atlikti: ką aš žinau, ką aš prisimenu ar galiu prisiminti.

– Ar teisingai elgiasi tėvai, spausdami vaikus prieš egzaminus: niekur neik, sėdėk namie, mokykis?..

– Spaudimas – viena iš struktūravimo priemonių. Kai kuriems to reikia. Tačiau daug kas priklauso nuo to, kokio lygio tas spaudimas, kaip su vaiku kalbama ir kas jam aiškinama. Neturėtų būti nuolat „kalama“: tu privalai baigti, ir privalai baigti aukščiausiais pažymiais, kitaip padarysi man gėdą, niekur neįstosi. Manau, kiekvieno žmogaus gyvenime būta visokių nesėkmių, prastų pažymių, tik dažniausiai tai nutylime ir savo vaikams nesakome, o iš jų reikalaujame idealumo.

Spaudimas pildyti ne savo, o kažkieno kito lūkesčius, neapvilti kito gerokai apsunkina situaciją. Vaikas turi suprasti, kad tai, ką jis daro, daro dėl savęs, o ne dėl kitų.

Organizuoti ir planuoti laiką vaikus tėvai turėtų mokyti, tik tą reikėtų daryti gerokai anksčiau, nes tai – ilgas procesas. Nuo mažumės turėtų būti susitarta, kiek laiko skiriama mokslams, kiek – žaidimams, pramogoms ir malonumams. Jeigu vaiką uždarysi kambary paskutinę dieną ir liepsi mokytis, nors iki šiol jis nesimokė, nenorėjo ir jam nebuvo įdomu, nieko jis ir neišmoks.

– Mokymasis paskutinę naktį prieš egzaminą turi prasmę?

– Yra skirtingų nuomonių. Realiai, jeigu neišsimiegame, nepailsime, fiziologija mus gali labai greitai apvilti. Nuovargis padarys savo. Viena vertus, paskutinė naktis nieko nepakeis. Kita vertus – šviežiausia informacija yra ta, kurią skaitėme paskutinę. Tik klausimas – ar tikrai skaitėme, jei jau buvome pervargę?

Interviu parengė Danutė Savickaitė
Informacijos šaltinis: Respublika.lt

LEADING PSYCHOLOGIST

Key responsibilities – lead and coordinate trauma preventive initiatives and programs:

• coordinate psychological support of foster parents and SOS families;
• meet the psychological health and developmental needs of children in care;
• identify and outsource complimentary therapies based on individual needs;
• assess the work of external specialists (psychologist, speech therapist, social pedagogues);
• positively handle and prevent crises;
• mitigate the impact of crises that cannot be prevented;
• prevent specific scenarios like bullying, suicide and violence.