FSF įvykiai

Sveikiname Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros docentą Algimantą Čepą, išrinktą naujuoju Lietuvos kriminologų asociacijos vadovu ir linkime prasmingos veiklos bei visokeriopos sėkmės!

A. Čepas: baudžiamoji teisė negali virsti pykčio įrankiu

Naujasis per pusšimtį kriminologų vienijančios asociacijos vadovas teigia sieksiąs iš esmės keisti visuomenėje paplitusį stereotipinį baudžiamosios teisės suvokimą, o kriminologiją atskleisti ne tik kaip mokslo šaką, bet ir įdomią, šiek tiek paslaptingą ir Lietuvoje vis dar ganėtinai egzotišką profesiją.

Lietuvos kriminologų asociacijai (LKA) nuo spalio vadovauti pradeda teisininkas, kriminologas dr. Algimantas Čepas. Viešojoje erdvėje gausu įvairių fobijų ir mitų, kuriais kai kurie politikos veikėjai ima mikliai žongliruoti, ypač – prieš rinkimus. Tačiau kriminologai tvirtina: griežtesnės bausmės nesumažins nusikaltimų skaičiaus, nusikaltusių asmenų izoliavimas neišspręs egzistuojančių problemų ir saugesnės visuomenės nesukurs. O skambūs teiginiai, kad yra kitaip, – tik pigios spekuliacijos.

Šią savaitę Filosofijos fakultete lankosi Sankt Peterburgo universiteto Psichologijos fakulteto Vaikų ir tėvų psichikos sveikatos ir ankstyvosios intervencijos katedros docentė Natalia Pleshkova. Jos moksliniai interesai apima prieraišumo santykių raidą, kūdikių bei mažų vaikų ir tėvų interakcijų tyrimą, socialinę emocinę vaikų, augančių globos namuose, raidą bei ankstyvųjų intervencijų su vaikais ir tėvais efektyvumo tyrimus.

Kviečiame į susitikimus su mokslininke:

• Spalio 5 d. 15 val. mokslininkė pristatys savo darbų ir mokslinių tyrimų patirtį bei vykdomų mokslinių projektų rezultatus. Susitikimas-paskaita vyks 308 aud.
• Spalio 6 d. 15 val. vyks paskaitos klinikinės psichologijos studentams apie mažų vaikų ir tėvų tarpusavio sąveikų įvertinimą. Paskaitoje kviečiami dalyvauti visi, besidomintys kūdikių ir mažų vaikų raida. Paskaita vyks 304 aud.

Dažniausias klausimas, užduodamas žmonių, ketinančių studijuoti psichoterapiją: kuo psichoanalitinė psichoterapija skiriasi nuo psichoanalizės ir psichodinaminės psichoterapijos? Juk visos šios psichoterapijos kryptys remiasi ta pačia teorine baze – psichoanalize.

Dažniausias atsakymas į šį klausimą: tuo, kad psichoanalizės seansai vyksta keturis-penkis kartus per savaitę, psichoanalitinės psichoterapijos – du kartus, o psichodinaminės – vieną. Taip, tai labai tikslus atsakymas. Tačiau negi visa ši įvairovė reikalinga tik diferencijuoti psichoterapijos seansų kiekiui per savaitę? Ir kuo šios skirtingos psichoterapijos kryptys naudingos žmonėms, siekiantiems psichologinės pagalbos? Ieškančius atsakymų į šiuos ir kitus šios srities klausimus, kviečiame į diskusiją „Kodėl psichoanalitinė psichoterapija?“

KADA? Spalio 7 d. 18.00 - 19.30 val.
KUR? Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 201 auditorijoje (II aukštas)

Diskusijos moderatorės – Lietuvos psichoanalizės draugijos mokymo komiteto narės: psichoanalitinė psichoterapeutė, psichoanalitinės psichoterapijos mokytoja Birutė Didžiokaitė ir psichoanalitinė psichoterapeutė, psichoanalitikė, psichoanalitinės psichoterapijos ir psichoanalizės mokytoja Aurelija Markevičienė.

Renginys nemokamas, iš anksto registruotis nereikia.

Dėmesio! Baigėsi studentų registracija pavasario semestro studijoms pagal ERASMUS+ programą.
Visų atrinktų studentų sąrašai bus paskelbti pasibaigus fakultetų atrankoms iki spalio 3 d. 

ERASMUS+ stipendiją laimėjusių bei su nuline stipendija atrinktų studentų sąrašą rasite čia.
Visus, atrinktus dalyvauti ERASMUS programoje ir esančius atsarginiuose sąrašuose studentus, kviečiame dalyvauti informaciniame seminare, kuris vyks:

2016 m. spalio 5 d., trečiadienį, 15.00 val. Teatro salėje, centriniuose rūmuose.  Informacinių seminarų metu bus paaiškinti tolimesni veiksmai, praėjusiems Erasmus vidinę atranką studentams, tad dalyvavimas juose yra privalomas.

Kontaktinis asmuo:
Edita Norvilaitė
Tarptautinių programų ir ryšių skyrius, Centriniai rūmai, 242 kab.
tel. 219 3215
el. paštas:

Kviečiame atlikti vieną iš gerumo darbų – aplankyti nuteistąjį. SKELBIMAS

Kodėl? Tai ypatinga galimybė pasidalinti savo žiniomis ir patirtimi su žmonėmis, atliekančiais bausmę už įvairias savo gyvenimo klaidas. Tai galimybė pamatyti pasaulį, sutelktą ir paslėptą už visuomenės ribų bei įsitikinti, kad atliekantiems bausmę taip pat labai reikia vilties ir šviesos. Kartu tai ir iššūkis – tiesti saugų tiltą iš nelaisvės į laisvę ir dėti pastangas, kad atvirkštinių tiltų būtų kuo mažiau.

Kur? Šalia mūsų esančiose laisvės atėmimo vietose (Vilniaus pataisos namuose, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime).

Kada? Lapkričio 7 d., švenčiant Nuteistųjų Gailestingumo jubiliejų.

Kokia trukmė? Prašome skirti kelias valandas savo laiko tą dieną.

Ką veikti?  Tai gali būti įvairi veikla – stalo žaidimai, sportinė, muzikinė veikla, diskusija, filmo peržiūra arba jūsų pačių sugalvota ir pasiūlyta veikla.

Kiekvienas bausmę gavęs nuteistasis yra tarytum paslepiamas – išnyksta iš visuomeninio gyvenimo ir mūsų akiračio. Tačiau... Vieną dieną šis žmogus, tikėtina buvęs Jūsų kaimynas, kolega, klasiokas ar pažįstamas, sugrįžta... Kas jo ir mūsų tuomet laukia?
Kviečiame jį aplankyti – tam, kad tiltai iš nelaisvės į laisvę būtų visiems saugūs.

Kaip patekti? Skambinti Raimondai tel. 864612248, rašyti el. p.:

Š. m. spalio 1 d., šeštadienį, 10-12 klasių moksleiviai iš skirtingų Lietuvos miestų ir gimnazijų rinkosi į Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vykusias dr. Kristupo Saboliaus Vaizduotės laboratorijas.

Pirmoje, įvadinėje Laboratorijų paskaitoje „Kas yra vaizduotė“ K. Sabolius moksleiviams pristatė vaizduotės vaidmenį filosofijos, psichologijos, kultūros istorijos, meninės kūrybos ir neuromokslo požiūriu. Papildomai moksleiviai atliko kelis praktinius vaizduotės lavinimo pratimus.

Kitos dvi pirmos Laboratorijų sesijos paskaitos vyks lapkričio 19 ir 29 dienomis.

Žinia apie vyksiančias Vaizduotės laboratorijas pelnė didelį populiarumą tarp moksleivių – užsiregistravusių skaičius daugiau negu 5 kartus viršijo numatytą grupės dydį. Norint priimti kuo daugiau moksleivių, planuotas grupės dydis buvo padvigubintas, o į II-ją Vaizduotės laboratorijų sesiją, vyksiančią 2017 m. pavasarį, planuojama moksleivius priimti vadovaujantis papildomu atrankos kriterijumi – motyvaciniu laišku.

Moksleivius, norinčius dalyvauti II-oje Vaizduotės laboratorijų sesijoje, kviečiame 2017 m. sausio mėnesį sekti informaciją apie registracijos pradžią VU Filosofijos fakulteto tinklalapio skiltyje Fakulteto įvykiai bei Facebook paskyroje. 

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologinio konsultavimo ir mokymų centras kviečia lankyti psichoterapinę grupę. Ši grupė skirta žmonėms, siekiantiems geriau suprasti save ir savo elgesį, norintiems spręsti įvairaus pobūdžio psichologinius sunkumus (santykių, bendravimo, konfliktų, nerimo, liūdesio, vienišumo ir pan.), auginti pasitikėjimą savimi, keistis, rasti palaikymą ir supratimą.

Grupėje per santykius su kitais grupės nariais ir grupės terapeute galėsite analizuoti įvairias situacijas, spręsti problemas, pažinti ir nagrinėti savo jausmus bei elgesį.

Grupė nedidelė – iki 8 asmenų.

Grupės susitikimai vyksta pirmadieniais nuo 17.30 iki 19.00 val. VU Filosofijos fakulteto Psichologinio konsultavimo ir mokymų centro 114 kab. (Universiteto g. 9/1).

Grupę veda dr. Birutė Švedaitė-Sakalauskė (grupių terapeutė).

Vieno grupės susitikimo kaina – 10 EUR (VU studentams – 2,50 EUR, jeigu nėra išnaudotas psichologinių paslaugų kompensavimo limitas).

Vilniaus universiteto leidykla išleido doc. dr. Rūtos Žiliukaitės, prof. Arūno Poviliūno ir dr. Aidos Savickos monografiją „Lietuvos visuomenės vertybių kaita per dvidešimt nepriklausomybės metų“.

Monografija parengta ir jos leidyba finansuota Lietuvos mokslo tarybos remiamo projekto „Lietuvos visuomenės vertybių kaita per dvidešimt nepriklausomybės metų“ (MIP-007/2015) lėšomis.

Visuomenei monografija buvo pristatyta š. m. rugsėjo  20 d. vykusiame seminare, kurio metu autoriai atskleidė, kaip, remiantis 1990, 1999 ir 2008 metų Europos vertybių tyrimo duomenis, kito mūsų visuomenės vertybinės nuostatos tokiose socialinio gyvenimo srityse, kaip šeima, darbas, laisvalaikis, religija, moralė ar politika, kuo skiriasi ar yra panašios Lietuvos gyventojų vertybės į kitų Europos Sąjungos šalių ar kaimyninių Rytų Europos šalių gyventojų vertybes, kaip reikėtų suprasti komparatyvistinių sociologinių vertybių tyrimų rezultatus ir kaip galima būtų atsakyti  į tokiems tyrimams skirtą kritiką.

Kontaktinis asmuo:
Rūta Žiliukaitė
tel.: 852667626
el. paštas: