services

Specialiosios psichologijos laboratorija

Psichologijos žodynas

2013 m. Vilniaus Universiteto leidykla išleido Albino Bagdono ir Eglės Rimkutės sudarytą „Anglų-lietuvių kalbų psichologijos žodyną“, kurį sudaro apie 17 000 žodžių.

Žodynas parengtas įgyvendinant Europos Socialinio Fondo remiamą projektą „Pripažįstamos kvalifikacijos neturinčių psichologų tikslinis perkvalifikavimas pagal Vilniaus universiteto bakalauro ir magistro psichologijos studijų programas – VUPSIS“ (2011 m. rugsėjo 29 d. sutartis Nr. VP1-2.3.-ŠMM-04-V-02-001/Pars-13700-2068).

Žodyną galite parsisiųsti skirtingais pavidalais:

  • Spausdinimui skirtą dokumentą PDF formatu galite atverti su Adobe Acrobat Reader, Foxit Reader ar kita PDF žiūrykle.
  • StarDict formato papildinys (duombazė) gali būti naudojamas su įvairiomis kompiuterinių žodynų programomis. Rekomenduojame nemokamą atviro kodo „GoldenDict“ žodynų programą, palaikančią tiek „Windows“, tiek „MAC“, tiek „Linux“ (įskaitant „Android“) operacines sistemas. Išsamiau apie papildinio naudojimą su „GoldenDict“ rasite lietuviškame naudojimo apraše.
  • Jei naudojate Windows, bet nenorite ar negalite diegti programų į kompiuterį, galite parsisiųsti ZIP archyvą, kuriame yra kilnojama „GoldenDict“ atmaina iš karto su papildiniu, ir išpakuoti atmintuke ar kitoje kompiuterio atminties vietoje.
Skaityti daugiau

Kontaktai

bpdPROJEKTĄ REMIA
LIETUVOS RESPUBLIKA		 eu-flagPROJEKTĄ IŠ DALIES
FINANSUOJA EUROPOS SĄJUNGA

Neįgalaus asmens funkcionavimo (darbingumo, specialiųjų poreikių, profesinių gebėjimų) įvertinimo metodikų ir jų taikymo rekomendacijų parengimas

Projekto vadovas:
                       prof. Albinas Bagdonas
                       VU Specialiosios psichologijos laboratorija
                       Universiteto 9/1
                       Vilnius LT-01513
                       Tel./ Fax.: (8 5) 2687255
                       El. paštas:  

Asmuo, atsakingas už projekto stebėseną ir viešinimą:
                      Vida Jakutienė
                      Tel. (370 5) 266 7621
                      El. paštas:  

Projekto administratorė:
                      Sigita Girdzijauskienė
                      Tel./Fax. (370 5) 268 7099
                      El. paštas:

Projekto finansininkė:
                      Žana Markauskienė
                      Tel. (370 5) 268 7091
                      El. paštas:     

Projekto valdymo grupė:
                      Sigitas Armonas (LASS pirmininko pirmasis pavaduotojas)
                      Remigijus Bliumas (VU, Filosofijos fakulteto Akademinių reikalų prodekanas)
                      Eglė Čaplikienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Neįgaliųjų socialinės integracijos skyriaus vedėja)

Projekto vykdymas:
                      Dovilė Butkienė
                      Tel./ Fax. (370 5) 268 7255
                      El. paštas:  

                      Jurga Mataitytė–Diržienė
                      Tel. (370 5) 266 7622
                      El. paštas: 

                      Rima Malakauskaitė
                      Tel. (370 5) 266 7255

                      Sandra Krutulienė
                      Tel./ Fax. (370 5) 268 7255
                      El. paštas:

                      Ieva Salialionė
                      El. paštas: 

                      Jolanta Storpirštienė
                      Tel. (370 5) 74 2881

                      Liucyna Narkevič–Skurko
                      Tel. (370 5) 266 7255

Skaityti daugiau

Projekto viešinimas

bpdPROJEKTĄ REMIA
LIETUVOS RESPUBLIKA		 eu-flagPROJEKTĄ IŠ DALIES
FINANSUOJA EUROPOS SĄJUNGA

Neįgalaus asmens funkcionavimo (darbingumo, specialiųjų poreikių, profesinių gebėjimų) įvertinimo metodikų ir jų taikymo rekomendacijų parengimas

Projektas paviešintas:

  • Straipsnyje Metodikos, skirtos neįgaliųjų darbingumui ir gebėjimams nustatyti // Viltis. Nr. 1. 2006 (straipsnis pateiktas žemiau) 

Projekto lėšomis išleisti leidiniai:

  • Tarptautinė funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacija (TFK), 2004

Metodikos, skirtos neįgaliųjų darbingumui ir gebėjimams nustatyti
Vilniaus universiteto Specialiosios psichologijos laboratorijos projektas „Neįgalaus asmens funkcionavimo (darbingumo, specialiųjų poreikių, profesinių gebėjimų) įvertinimo metodikų ir jų taikymo rekomendacijų parengimas“ laimėjo Europos Sąjungos struktūrinių ir socialinių fondų paramą pagal 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2.3 priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija”. Apie šio projekto svarbą neįgaliesiems paprašėme papasakoti projekto vadovą prof. Albiną Bagdoną ir projekto vykdytojas VU Bendrosios psichologijos katedros lektorę dr. Sigitą Girdzijauskienę ir Filosofijos fakulteto ryšių ir projektų prodekanę Vidą Jakutienę.

Keturios asmens kompleksinio įvertinimo metodikos

Šiuo metu mūsų šalyje vykstantys didžiuliai socialiniai pokyčiai neaplenkė ir neįgalumo srities. Nuo praėjusių metų liepos 1 dienos vietoje anksčiau galiojusių invalidumo grupių neįgaliems asmenims nustatomas neįgalumo ir darbingumo lygis. Nuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybų kompetencijos ir objektyvumo priklausys neįgalaus asmens gerovė bei ateities perspektyvos, reikalingos priemonės, kurios leistų patikimai ir tiksliai nustatyti tikruosius žmogaus gebėjimus. Kitaip tariant, reikalingi tikslūs kiekybiniai matavimai, kuriuos ir bus galima atlikti, parengus ir standartizavus keturias asmens kompleksinio įvertinimo metodikas.

Pirmoji metodika paremta Tarptautine funkcionavimo klasifikacija (TFK). Joje išvardytos visos galimos veiklos ir apibrėžtas vadinamasis ribotumas. Ši metodika remiasi nuostata, kad sprendimas apie tai, ką žmogus gali, turėtų būti priimamas neįgaliajam asmeniui ir jo artimiesiems glaudžiai bendraujant su vertinimą atliekančiais specialistais.

Kitos dvi metodikos yra skirtos intelektinių gebėjimų vertinimu. Tai Wechslerio suaugusiųjų intelekto skalė 16-89 metų asmenims ir Wechslerio trumpoji intelekto skalė, skirta 6-89 metų asmenims. Paprastai diagnozės yra aiškios tik tų asmenų, kurių sutrikimai matomi plika akimi, o vadinamaisiais ribiniais atvejais kyla daug problemų. Pirmoji iš šių dviejų metodikų leis įvertinti asmens specifinius gebėjimus ir specialiuosius poreikius.Nuo to priklauso ir jų gebėjimas dirbti vieną ar kitą darbą.

Projekto eigoje bus ne tik parengtos pačios metodikos ir jų taikymo taisyklės, bet ir organizuoti mokymai daugiau nei 100 su jomis dirbsiančių specialistų. Tik išsamiai apklausus neįgalų asmenį ir išsiaiškinus jo gyvenimo aplinkybes galima nustatyti tikruosius jo poreikius bei spręsti apie jo gebėjimus veikti. Juk neįgalumas yra sveikatos, asmeninių savybių ir aplinkos veiksnių sąveikos išdava. Asmens įtraukimas į savo gebėjimų ir galimybių vertinimą yra nauja, medicininiam modeliui priešinga samprata.

Ketvirtoji metodika – tai Lietuviškasis profesinių interesų klausimynas. Ši kokybinio pobūdžio metodika aprėps praktiškai visas profesinės veiklos sritis. Žmogaus profesinių interesų žinojimas, ypač jų sugretinimas su intelektiniais ir kitokiais gebėjimais, padės darbingumo ekspertams ir profesinės reabilitacijos specialistams įtraukti asmenį į adekvačią darbinę veiklą.

Naujos galimybės neįgaliesiems

Tikslesnis neįgalaus asmens vertinimas leis pateikti tikslesnes išvadas dėl jo profesinio mokymo, specialiųjų poreikių tenkinimo, įdarbinimo, profesinės reabilitacijos ir pan. Juk šiuo metu susiduriame su bendra problema: iš pradžių vaikui nustatomas intelekto sutrikimas, bet kai jis baigia vidurinę mokyklą ir pakliūva į kitą mokymo įstaigą, niekam jau neberūpi atlikti jo intelekto įvertinimą. Ypatingai dažnai lieka nepastebėtas lengvas intelekto sutrikimas. Net yra atliktas tyrimas, kuris parodė, kad keli tūkstančiai tokių jaunuolių įgijo vieną ar kitą specialybę, pavyzdžiui, batsiuvio, bet tik 10 proc. iš jų sugebėjo įsitvirtinti darbo rinkoje. Taigi pagrindinė sutrikusio intelekto žmonių problema yra nesugebėjimas išsilaikyti darbo rinkoje. Susidūrusios su šiais žmonėmis darbingumo nustatymo tarnybos pasimeta, nes jos neturi priemonių nustatyti, ar tikrai tas žmogus yra sutrikusio intelekto. Kai kurios nestandartizuotos metodikos, žinoma, naudojamos ir šiandien, bet jas taikant galima didelė paklaida. Kiek kainuoja konkrečiam žmogui tokia paklaida nesunku numanyti...O kai pajėgsime tiksliai nustatyti žmogaus gebėjimus, galėsime galvoti ir apie tų gebėjimų pritaikymo galimybes, t.y. kaip konkrečiam žmogui pritaikyti darbo vietą, parinkti darbą, atitinkantį jo interesus. Būna, kad sutrikusios intelekto žmonės neobjektyviai vertina savo sugebėjimus. Vieni nepagrįstai juos nuvertina, o kiti pervertina. Tokiu atveju jiems ir turėtų ateiti į pagalbą specialistai.

Nuodugniai ištyrus protinius gebėjimus, atsiranda galimybė taikyti kognityviąją reabilitaciją, kuri yra aukštesnio lygio nei iki šiol buvusios, t.y. ne tik nustatomi trūkumai, bet ir imamasi veiklos, leidžiančios sutvirtinti gebėjimus, nukreipiant juos reikiama linkme. Juk gebėjimus galima panaudoti efektyviau. Tam turėtų būti kuriamos specialios programos. Svarbiau yra parengti žmogų profesinei veiklai plačiąja prasme, kad jam nekiltų problemų pačiame darbo procese. Todėl reikalingos reabilitacijos programos, kuriuos vystytų ne tik darbinius, bet ir socialinius įgūdžius, t.y. mokytų žmogų būti aplinkoje ir sąveikauti su kitais žmonėmis. Projekto eigoje bus ištirta maždaug 100 neįgalių asmenų ir pateiktos išsamios rekomendacijos, ką jiems daryti, kur kreiptis ir pan. Rašytinės išvados atvers jiems kelius į visavertę reabilitaciją, suteiks galimybę dalyvauti mokymo programose.
Be to, numatyta parengti ir išleisti Neįgalių žmonių galimybių studiją, kuri bus skirta darbdaviams. Joje bus pateiktos rekomendacijos, kokie darbai geriausiai tinka neįgaliems asmenims.

Straipsnis išspausdintas:
Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos VILTIS
ketvirtiniame žurnale Viltis. Nr. 1. 2006

Skaityti daugiau

Projektai

bpdPROJEKTĄ REMIA
LIETUVOS RESPUBLIKA		 eu-flagPROJEKTĄ IŠ DALIES
FINANSUOJA EUROPOS SĄJUNGA

Neįgalaus asmens funkcionavimo (darbingumo, specialiųjų poreikių, profesinių gebėjimų) įvertinimo metodikų ir jų taikymo rekomendacijų parengimas

Projekto vadovas prof. Albinas Bagdonas

Pagrindinis projekto tikslas – didinti neįgaliųjų asmenų socialinę integraciją į užimtumo veiklas (darbo rinką, mokymąsi, bendruomenės gyvenimą), sukuriant, bei standartizuojant neįgalaus asmens darbingumo, specialiųjų poreikių bei profesinių gebėjimų nustatymo metodikų kompleksus ir apmokant asmens įvertinimo (neįgalumo, darbingumo ir specialiųjų poreikių nustatymo) specialistus.

Uždaviniai:

  1. Sukurti ir adaptuoti validžių ir patikimų asmens funkcinių gebėjimų, darbingumo ir specialiųjų poreikių įvertinimo metodikų kompleksą.

  2. Standartizuoti metodikas bendrai suaugusių gyventojų populiacijai ir pritaikyti jas neįgalių asmenų funkcionavimo įvertinimui.

  3. Apmokyti atitinkamų tarnybų specialistus naudotis metodikomis įvertinant neįgaliųjų darbingumą ir specialiuosius poreikius.

  4. Parengti rekomendacijas profesinės reabilitacijos, darbingumo nustatymo ir psichinės sveikatos priežiūros įstaigoms bei teritorinėms darbo biržoms standartizuotų metodikų praktinio taikymo klausimais.

  5. Remiantis projekto metu gautais ir papildomai atliktų tyrimų rezultatais, parengti rekomendacinio pobūdžio leidinį (darbdavių institucijoms, Darbo biržoms, Profesinės reabilitacijos centrams, Darbingumo nustatymo centrams, neįgaliems asmenims ir kt.), kuriame pateikiama esama Lietuvos darbo rinkos situacija ir neįgalių asmenų įsidarbinimo galimybių studija.

  6. Parengti kvalifikacinius reikalavimus asmens darbingumo vertintojams.

Rezultatai: 

Šiomis metodikomis naudosis visos asmens įvertinimo (diagnostinės) tarnybos. Antra, bus išplėtota asmens (taip pat neįgalaus asmens) įvertinimo kultūra. Jos elementais bus testų vartojimo taisyklės, surašytos metodikų vadovuose. Ir šiuo punktu Lietuva priartės prie Vakarų šalių. Trečia, projekto vykdymo pasėkoje bus apmokyta mažiausiai 110 specialistų (t. y. patobulinta jų diagnostinė kompetencija). Neįgalaus asmens darbingumo lygio ir profesinių gebėjimų metodikas naudos SADM Darbingumo nustatymo kontrolės centras, teritorinės darbingumo nustatymo tarnybos (~50), kitos neįgaliųjų socialinės integracijos institucijos. Specialiųjų poreikių lygio nustatymo metodiką naudos savivaldybių specialistų komanda. Ketvirta, tikslesnis neįgalaus asmens įvertinimas padės tiksliau formuluoti išvadas dėl jo įdarbinimo profesinės reabilitacijos, specialiųjų poreikių tenkinimo ar kitokio poveikio. Tai padės plėtoti ir tobulinti visų žmonių profesinio orientavimo sistemą. Penkta, bus realizuota Nacionalinės Neįgaliųjų socialinės integracijos programos ir Pasaulinės sveikatos organizacijos nuostata: įdiegti Tarptautinę funkcionavimo klasifikaciją (TFK), praktiką (pritaikyti naująją neįgalumo koncepciją, parengti jos pagrindu asmens kompleksinio įvertinimo metodikas.) Šešta, tikslūs kiekybiniai matavimai padeda tikslinti ir bendrąją statistiką.

NEĮGALUMAS 2005: ESMINIAI POKYČIAI IR NAUJI IŠŠŪKIAI

Pastarųjų metų gyvenimo kismas Lietuvoje toks spartus, o socialiai pageidaujamų, o kartais ir nepageidaujamų, įvykių gausa tokia didelė, kad darosi sunku visa tai aprėpti protu, netgi specialiai tam skyrus laiko ir energijos. Bendro gyvenimo kismui savo sparta nenusileidžia, o gal gi jį ir pralenkia ir pokyčiai neįgalumo srityje. Pavardinkime svarbiausius: įsibėgėja prieš porą metų patvirtinta jau antroji Nacionalinė neįgaliųjų socialinės integracijos 2003-2012 m. programa, prieš metus Seimas patvirtino naująjį Neįgaliųjų socialinės integracijos ir Socialinių įmonių įstatymus, o SADM Ministrė šiais metais patvirtino keturis svarbius, nuo liepos 1 d. įsigaliojusius teisės aktus – Vaikų neįgalumo,  Darbingumo ir Specialiųjų poreikių nustatymo  bei Profesinės reabilitacijos tvarkas (pavadinimai čia sutrumpinti). Nuo liepos 1 d. trumpinio pavadinimu žinomi MSEKai pertvarkyti į NDNT – neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybas, 2004 m. lapkritį vyriausybė patvirtino Specialiojo ugdymo paslaugų programą.

Nors tai kas išvardinta primena socialinės politikos neįgalumo srityje revoliuciją, tikrovėje tai yra pakankamai nuosekliai ir laipsniškai realizuojamos naujos neįgalumo sampratos idėjos. Pagrindinės iš šių idėjų yra: 1) įvertinti ką žmogus  realiai geba, o ne kokį organą ar funkciją jis prarado (nors, atvirai pasakius, senosios asmens įvertinimo sistemos liko nemažai: pradžioje, remiantis sveikatos kriterijais nustatomas bazinis darbingumas, o po to jis koreguojamas psichosocialinėmis žmogaus charakteristikomis); 2) aktyviau skatinti jį grįžti į darbo rinką tiesiai arba per profesinės reabilitacijos paslaugas; 3) tiksliau nustatyti jo specialiuosius poreikius (silpnąsias asmeninio gyvenimo sritis) ir efektyviau teikti socialines ar kitokias paslaugas, tenkinančias šiuos poreikius. Kad šis kismas yra evoliucinio, o ne revoliucinio pobūdžio rodo ir tai, kad naujasis Įstatymas ir jį lydintys kiti teisės aktai garantuoja iki jų priimtų sprendimų veikimo tęstinumą, t. y. iki 2005 m. liepos 1 d. nustatyto invalidumo pensijos negali sumažėti.

Politiniai sprendimai padaryti. Formaliai jie realizuojami. Tačiau būtent jų realizacijos etape ir laukia didžiausi iššūkiai. Ar turime priemonių, kuriomis patikimai ir tiksliai galėtume įvertinti tikruosius žmogaus gebėjimus, nustatytų jo silpnybių ir stiprybių profilį? Ar turime specialistų, kurie teoriškai ir praktiškai yra pasiruošę atlikti tokį įvertinimą? Ar turime bent apytikres darbinių veiklų profesiogramas – reikalavimų atliekamiems darbams aprašus? Juk tik žinant tokius reikalavimus, galima mėginti juos derinti su asmens gebėjimų profiliu. Teigti, kad visiškai nieko neturime, o situacija yra be išeities negalima. Minėta, bazinis darbingumas ir vaikų neįgalumas bus nustatomas remiantis tradicija – iš sveikatos rodiklių. Savivaldybių socialiniai darbuotojai specialiuosius poreikius nustatinės, remdamiesi konkretaus žmogaus gyvenimo situacijos tyrimu. Pagaliau yra įvertinamo asmens ir vertintojo, kurie analizuodami konkrečią situaciją priims bendrą sprendimą, gyvenimiškoji patirtis ir sveikas protas. Tačiau yra daug dalykų, kurie turi būti tiksliai nustatyti ir pamatuoti: žmogaus protiniai sugebėjimai (intelektas), atmintis, dėmesingumas, psichomotorinės reakcijos, veiksmų tikslumas, klausos ar regėjimo aštrumas ir pan.

Pagrindinis iššūkis slypi štai kur: asmens, jo funkcijų ir gebėjimų įvertinimo infrastruktūros sukūrimas (įvertinimo priemonių parengimas ir jų sklaida, specialistų apmokymas) mažai šaliai yra didžiulė našta. Pavyzdžiui, ką reiškia nustatyti Jono ar Petro protinius gebėjimus. Pirmiausia, reikia naujai sukurti savąjį ar pritaikyti kurios nors Vakarų šalies testą – užduočių rinkinį, kuris aprėptų visus proto aspektus (žodinius samprotavimus, socialinių santykių supratimą, erdvės suvokimą, gebėjimą adekvačiai emociškai reaguoti į situaciją ir pan.). Psichologai netgi išskiria žodinį (verbalinį), nežodinį, emocinį, socialinį ir kitokius intelektus. Toliau turi būti nustatyta kaip visa lietuvių populiacija sprendžia sukurto testo užduotis (tam reikia ištirti apie 1000 žmonių). Nustatomos amžiaus ir lyties normos, t. y. kaip testo užduotis atlieka skirtingo amžiaus vyrai ir moterys. Ir tik turint tokias normas, galima pasakyti kokiu laipsniu išvystyti  Petro ar Jono protiniai gebėjimai palyginus su visa lietuvių populiacija. Po to dar turi būti patikrintas testo validumas (įrodyta, kad testo užduotys tikrai matuoja tuos protinius sugebėjimus, kurie nurodyti testo vadove), bei patikimumas (įrodyta, kad pakartotinai pamatavę Petro ir Jono intelektą, gausime tą patį rezultatą). Parengiama išsami testo taikymo instrukcija (vadovas) ir apmokomi specialistai kaip testu naudotis. Visas šis procesas vadinamas testo standartizacija. Šalyje kaip Lietuva, kurioje bus parduota tik 100-200 testo komplektų, vieno komplekto savikaina pasiekia 1500-2000 Lt. Didesnėse šalyse (20 ir daugiau milijonų gyventojų) testo savikaina bus kelis kartus mažesnė. Tokiose šalyse kaip JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, Rusija ir kitos intelekto, mokslumo, žinių, atminties ir kitas funkcijas matuojantys testai kuriami komerciniu pagrindu. Testų vartotojai – psichologai, pedagogai, kiti specialistai juos nusiperka santykinai nebrangiai. Nusipirkti užsienietišką testą ir taikyti negalima, nes yra dideli kultūriniai skirtumai. Būtina tokį užsienietišką testą pritaikyti vietos kultūrai ir naujai jį standartizuoti, t. y. praktiškai peržiūrėti visas užduotis, pakeisti kultūriškai netinkamas ir ištirti apie 1000 žmonių. Taikyti nestandartizuotus testus (tiek vietoje sukurtus, tiek išverstus) neleidžia nei testų vartojimo taisyklės, nei profesinės etikos kodeksai.

Štai kodėl Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų mažų šalių, standartizuotų testų yra labai mažai, o dirbama su nepatikrinto patikimumo ir validumo metodikomis, nusižengiant tiek testų vartojimo taisyklėms, tiek profesinės etikos kodeksams. Mažoje šalyje išbristi iš tokios, ne visai teisėtos asmens įvertinimo praktikos, gali pagelbėti tik papildoma parama: valstybės, verslo įmonių, fondų ir pan.

Ypatingai palanki situacija klostosi šiais metais: Europos Sąjungos struktūrinių ir socialinio fondų paramą laimėjo bent trys Lietuvos projektai, kuriais bus plėtojamas neįgalaus asmens įvertinimo priemonių kūrimas. Čia mes glaustai pristatysime Vilniaus universiteto Specialiosios psichologijos laboratorijos laimėto nedidelio (3 metų trukmės, apie 865000 Lt apimties) projekto užmanymus. VU Specialiosios psichologijos laboratorija turi testų standartizavimo patirtį: yra sudariusi dėmesio perkėlimo, skaitymo efektyvumo, internalumo ir eksternalumo (asmenybės savybės) normas moksleivių ir studentų populiacijoms, 1998-2002 metais standartizavo WISC – Wechsler intelekto skales vaikų (6-16 metų) protiniams gebėjimams matuoti. Pastaruoju testu plačiai naudojasi pedagoginės psichologinės tarnybos vaikų specialiems ugdymosi poreikiams nustatyti, nukreipti juos atitinkamai ugdymo formai.

Laimėto projekto pavadinimas šiek tiek gremėzdiškas: Neįgalaus asmens funkcionavimo (darbingumo, specialiųjų poreikių, profesinių gebėjimų) įvertinimo metodikų ir jų taikymo rekomendacijų parengimas. Projektas vykdomas siekiant įgyvendinti 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2.3 priemonę Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija. Šiuo projekto vykdytojai (A. Bagdonas, D. Butkienė, S. Girdzijauskienė, V. Jakutienė, F. Laugalys, V.Dauderys, D. Leilionas, I. Salialionytė ir kt.) numato parengti, adaptuoti ir standartizuoti 4 metodikas.

Pirmiausiai,  bus adaptuotos ir standartizuotos dar dvi D. Wechsler metodikos: WAIS (Suaugusių asmenų intelekto skalės 16-89 metų asmenims) ir  WASI (Wechsler abreviatūrinė skalė 6-89 m. asmenims). Laboratorija turi sudariusi sutartį su JAV Psichologijos korporacija ir dėl WPPSI (Wechsler intelekto skalė ikimokyklinukams) metodikos standartizavimo. Tačiau jos standartizavimas bus remiamas iš Laboratorijos nuosavų lėšų. Tokiu būdu galima tikėtis, kad po 2-3  metų turėsime licencijuotus, patikimus ir validžius testus visų amžiaus tarpsnių asmenų protiniams gebėjimams įvertinti. Protinių gebėjimų įvertinimai reikalingi nustatant neįgalumą, darbingumą ir tinkamumą tam tikroms profesijoms (testai įvertina ne tik bendrąjį intelekto koeficientą – vadinamąjį IQ, bet galima nustatyti mažiausiai 12 sričių specifinius gebėjimus), nukreipiant ugdymo formai, atrenkant į kariuomenę, nustatant globą ir pan.

Nacionalinėje neįgaliųjų socialinės integracijos 2003-2012 programoje numatytas Tarptautinės funkcionavimo klasifikacijos (TFK) diegimas. Jos pagrindu rengiamą asmens įvairiapusio įvertinimo metodiką mes pavadinome AFES - Asmens funkcionavimo efektyvumo skale. Kaip žinia, TFK klasifikuoja asmens funkcijas ir anatominius darinius (pvz., jutimo funkcijas ir organus, psichikos funkcijas ir smegenų struktūras), veiklas ir dalyvumą (pvz., mokymąsi, darbines veiklas, laisvalaikį) ir aplinkos veiksnius (pvz., kompensacinę techniką, paramos specialistus, paramos įstaigas). Kiekviena veikla, funkcija ar aplinkos veiksnys gali būti įvertinti tik glaudžiai bendradarbiaujant specialistui su įvertinamuoju asmeniu. Kuriama metodika neturi objektyvių matavimo priemonių: bus remiamasi subjektyviais specialisto ir jo kliento sprendimais. Tačiau pasaulio praktikoje tokių metodikų labai gausu. Tik išsamiai apklausiant klientą galima nustatyti tikruosius jo poreikius, spręsti apie jo gebėjimus veikti, sužinoti gyvenimo aplinkybes. Juk neįgalumas yra sveikatos, asmenybės savybių ir aplinkos veiksnių sąveikos išdava. Asmens įtraukimas į savo gebėjimų ir galimybių vertinimą yra nauja, medicininiam modeliui priešinga, samprata. Bus patikrintas AFES metodikos patikimumas ir minėtas validumas. Galimas dalykas bus sukurti keli AFES variantai (psichinėmis ir somatinėmis chroniškomis ligomis sergantiems asmenims, jutimo, fizinius ir mišrius sutrikimus turintiems asmenims). AFES turėtų aprėpti ypatingai platų žmogaus funkcijų, veiklų ir gyvenimo aplinkybių diapazoną.

Ketvirtoji Projekto remiama metodika – Lietuviškasis profesinių interesų klausimynas (LPIK). Čia vėlgi svarbiausias vaidmuo nustatant interesus tenka pačiam  įvertinamam asmeniui. Tai kokybinio pobūdžio metodika, kuri aprėps praktiškai visas profesinės veiklos sritis. Žmogaus profesinių interesų žinojimas, ypač jų sugretinimas su intelektiniais ir kitokiais gebėjimais, padės darbingumo ekspertams, profesinės reabilitacijos specialistams įtraukti asmenį į adekvačią darbinę veiklą. Bus patikrintas LPIK validumas (ar tikrai pateikiami klausimai žmonėms yra aiškūs, ar jie nustato tikruosius profesinius interesus) ir patikimumas.

Projekte numatytas ne tik minėtų keturių testų parengimas, adaptavimas, standartizavimas, bet ir pirmųjų specialistų apmokymas kaip jais naudotis, išbandymas su atskiromis neįgaliųjų grupėmis.

Projekto vykdytojai viliasi, kad gauta parama ir jų pačių įdėtas triūsas prisidės prie naujojo Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo diegimo į gyvenimą, asmens  įvertinimo sistemos ir tvarkos demokratizavimo, pačio neįgalaus asmens aktyvesnio dalyvavimo priimant sprendimus apie kūno ir sielos problemas.

Albinas Bagdonas
VU Specialiosios psichologijos laboratorija
Universiteto 9/1
Vilnius 01513
Telef. 2687255
El. paštas:

Skaityti daugiau

Leidyba

VU Filosofijos fakulteto Specialiosios psichologijos laboratorijos leidiniaispllogas100

Leidinių tiekėjas:
   Vilniaus universitetas, Filosofijos fakultetas, Specialiosios psichologijos laboratorija
   tel. (+370 5) 2687255

Įsigyti šių leidinių galite:

  • VU Filosofijos fakulteto Specialiosios psichologijos laboratorijoje, Universiteto 9-115, Vilnius
  • Knygyne Eureka!, Daukanto g. 2/1
  • UAB „Respublikinio knygų centro“ prekybos tinklo knygynuose
  • Vilniaus pedagoginio universiteto knygyne, Studentų g. 39, Vilnius
  • UAB „HUMANITAS“ knygyne „Akademinė knyga“, Universiteto g. 4, Vilnius
  • UAB „HUMANITAS“ knygyne „Akademinis knygynas“, K. Donelaičio g. 52, Kaunas
  • Kauno Medicinos universiteto – knygyne, Mickevičiaus g. 9, Kaunas
%MCEPASTEBIN%
Skaityti daugiau

Mokslas

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos