Be kategorijos

Vilniaus universitetas, bendradarbiaudamas su Nacionaline švietimo agentūra projekte „Pedagogų kompetencijų stiprinimas nacionalinėse kvalifikacijos tobulinimo programose ir magistrantūros studijose“, kviečia pedagoginius darbuotojus (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo programoje „Dailės mokytojų dalykinių ir didaktinių kompetencijų stiprinimas“.

Programa skirta stiprinti dailės mokytojų dalykines ir didaktines kompetencijas, padedančias sėkmingai įgyvendinti atnaujintą dailės bendrąją programą, akcentuojant ugdymo turinio kūrimą taikant inovatyvius kūrybinės veiklos metodus, atsižvelgiant į besimokančiųjų poreikius, prisidedant prie įtraukios, kūrybiškos bei bendradarbiavimu grįstos mokymo(si) aplinkos kūrimo.

Programą įgyvendins Vilniaus universitetas ir Vilniaus dailės akademija, programos apimtis – 10 kreditų (270 akademinių valandų). Iš jų:

• 147 val. (54,4 proc.) sudaro kontaktinis darbas – 71 val. teorija, 76 val. – pratybos;

• 123 val. skiriama savarankiškai praktikai (45,6 proc.).

Dalyviams, įvykdžiusiems programą, bus išduotas kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimas ir akademinė pažyma apie studijuotus dalykus/temas.

Programa bus vykdoma mišriu (specializuotose auditorijose, kūrybinėse dirbtuvėse, studijose ir nuotoliniu) būdu.

*Mokymai skirti tik pedagogams (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus), registruotiems Pedagogų registre ir dirbantiems pedagoginį darbą.

*Mokymuose gali dalyvauti tik tie pedagoginiai darbuotojai, kurie iki šiol nėra dalyvavę nė vienoje projekto „Pedagogų kompetencijų stiprinimas nacionalinėse kvalifikacijos tobulinimo programose ir magistrantūros studijose“ finansuojamoje veikloje (nei bet kurioje nacionalinėje kvalifikacijos tobulinimo programoje, nei magistrantūros studijose).

Registracija vyksta: nuo lapkričio 4 d. iki lapkričio 18 d.

Registracijos nuoroda: Dailės mokytojų dalykinių ir didaktinių kompetencijų stiprinimas 2025-2026 – Fill in form 

Programos bendraautoriai ir įgyvendintojai:

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentė  dr. Vita Venslovaitė,

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto lektorė, doktorantė ir Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijos mokytoja ekspertė Jurga Sidabrienė,

Vilniaus dailės akademijos dėstytoja Irma Balakauskaitė,

Vilniaus dailės akademijos alumnas, menininkas edukatorius Aistis Kavaliauskas,

Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto pedagogikos katedros vyr. lektorė ir Vilniaus dailės akademijos Edukacinio centro vyr. lektorė dr. Sigita Saulėnienė.

Kviečiame dalyvauti nacionalinėje pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) kvalifikacijos tobulinimo programoje „Prancūzų kalbos mokytojų didaktinių kompetencijų stiprinimas“.

Programa skirta prancūzų kaip svetimosios kalbos mokytojams, dirbantiems pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas. Jos tikslas – stiprinti kalbines ir didaktines kompetencijas, suteikti žinių apie šiuolaikinius mokymosi metodus ir praktikas.

• Mokymai skirti tik pedagogams (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus), registruotiems Pedagogų registre ir dirbantiems pedagoginį darbą.

• Mokymuose gali dalyvauti tik tie pedagoginiai darbuotojai, kurie iki šiol nėra dalyvavę nė vienoje projekto „Pedagogų kompetencijų stiprinimas nacionalinėse kvalifikacijos tobulinimo programose ir magistrantūros studijose“ finansuojamoje veikloje (nei bet kurioje nacionalinėje kvalifikacijos tobulinimo programoje, nei magistrantūros studijose).

Interviu su akademiku, Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Evaldu Nekrašu, kuriame vienas iškiliausių Lietuvos mokslo filosofų dalinasi savo pamąstymais apie mokslininko ir filosofo įkvėpimo šaltinius, svarbiausias mokslo ir filosofijos sąvokas, politikos filosofijos ir politikos mokslų ir sąvokas, bei kitas temas, aktualias kiekvienam akademinės bendruomenės nariui.

https://www.youtube.com/embed/m96ILm6x2RE?si=4UnMrIdEFk7lnCs6

Vilniaus universiteto darbuotojų kontaktinę informaciją rasite VU intranete.

Pirmininkas doc. dr. Arūnas Mickevičius (VU)

Nariai:

Prof. dr. Jonas Dagys (VU)

Prof. dr. Aldis Gedutis (Klaipėdos universitetas)

Prof. dr. Gintautas Mažeikis (VDU)

Doc. dr. Laurynas Peluritis (VU)

Asist. dr. Mindaugas Stoškus (VU)

Prof. dr. Jonas Dagys (VU): Faktai ir vertybės

Prof. dr. Aldis Gedutis (Klaipėdos universitetas): Pozityvizmas žmogišku veidu

Prof.dr. Egidijus Kūris (VU): Pozityvizmas ir teisė

Prof. dr. Gintautas Mažeikis (VDU): Pozityvizmas ir kritinė teorija

Doc. dr. Laurynas Peluritis (VU): Pozityvus protas prieš pavergtąjį

Asist. dr. Mindaugas Stoškus (VU): Vėlyvoji E. Nekrašo politinė teorija

Konferencijos vieta ir laikas: 2025 m. rugsėjo 26 d. (penktadienis), VU Filosofijos fakultetas, 201 aud., Universiteto g. 9/1., Vilnius.

Akademikas prof. dr. Evaldas Nekrašas gimė 1945 m. gegužės 29 d. Ukmergėje. 1962 m. baigęs Ukmergės 2-ąją vidurinę mokyklą įstojo į tuometinį Kauno politechnikos institutą, kurio Vilniaus filiale studijavo radioelektroniką. 1962 m. taip pat buvo pakviestas studijuoti Vilniaus universitete Matematikos fakultete, kurį baigė 1967 m.

Baigęs studijas buvo paskirtas dirbti asistentu VU Filosofijos katedroje. Toje pačioje katedroje 1971 m. baigė aspirantūros studijas, apgindamas mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją „Tikimybės empirinė interpretacija“. Dirbo VU Filosofijos katedros vyresniuoju dėstytoju, docentu, vyresniuoju mokslo darbuotoju, profesoriumi. 1983 m. apgynė filosofijos mokslų daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertaciją „Tikimybės ir indukcijos problema loginio empirizmo filosofijoje“. 1986 m. Evaldui Nekrašui suteiktas profesoriaus vardas. 1988 m. profesorius tapo Filosofijos katedros vedėju ir dirbo juo iki 2003 m. 

Tęsdamas profesoriaus ir vedėjo darbą VU Filosofijos fakulteto Filosofijos katedroje, nuo 1992 m. ėjo profesoriaus pareigas naujai įsteigtame VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. 2003 m. šiame institute įsteigus katedras perėjo dirbti į TSPMI Tarptautinių studijų katedros vedėju ir dirbo ten iki 2013 m. 

Stažavo ir tobulinosi daugelyje užsienio mokslo centrų – Varšuvos universitete (1977-1978), J.W. Goethe‘s universitete Frankfurte prie Maino (1986-1987), Švedijos tarptautinių reikalų institute (1992-1993), Harvardo universitete (1995-1996 su prestižine Fulbright stipendija), kaip kviestinis profesorius dėstė Zalcburgo universitete (1998). Skaitė paskaitas ir pranešimus Stokholme, Geteborge, Helsinkyje, Kopenhagoje, Taline, Varšuvoje, Krokuvoje, Berlyne, Paryžiuje, Vašingtone, Jeruzalėje, Jerevane, Tokijuje ir kt. 

Buvo aktyvus ir kitose akademinės ir visuomeninės veiklos srityse: dirbo VU Sociologijos laboratorijos moksliniu bendradarbiu ir grupės vadovu (1982-1985). Lietuvos mokslo tarybos nariu (1991-1995), Seimo Užsienio reikalų komiteto patarėju (1992-1993), LR Užsienio reikalų ministerijos konsultantu (1997-1999), Atviros visuomenės kolegijos tutoriumi (1996-2003). 1988-2013 m. buvo Lietuvos filosofų draugijos pirmininku, 1989 -2013 m. VU Senato nariu. 

Parengė ir paskelbė keturias mokslo monografijas, filosofijos vadovėlį studentams bei daugiau nei 100 mokslo straipsnių ir kitų publikacijų filosofijos istorijos, mokslo filosofijos, politinės filosofijos ir tarptautinės politikos klausimais, taip pat reikšmingų filosofijos tekstų vertimų. 

Dalyvavo ir Lietuvos mokslų akademijos veikloje (1991-1994 – narys ekspertas, 1994-2011 – narys korespondentas, 2011-2020 tikrasis narys, nuo 2020 – narys emeritas).

2003 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Konferencijos plakatas

Studijuojant neretai aplanko studijų pasirinkimo klausimai, abejonės, norisi pasitarti ar tiesiog pasikalbėti su programą išmanančiu žmogumi. Tokios pagalbos poreikis jaučiamas ne viename studijų proceso etape: nuo pirmakursių integracijos, individualiųjų studijų sistemos „prisijaukinimo“ iki karjeros kelio pasirinkimo ir galimybių, atsiveriančių baigiant studijas. Todėl fakultete įsibėgėja mentorystės veiklų projektas. Tikimės, jog šios veiklos bus svarbios jauniems ir savų kelių tik pradedantiems ieškoti žmonėms, o vyresnio kolegos buvimas šalia, kai susvyruoja pasitikėjimas ar pasirinkimų gausa ir laisvė tampa nebe turtinančia galimybe, o slegiančia našta, leis jaustis, kad esi ne vienas/a ir suteiks drąsos priimti sprendimus pačiam/i.

Kas tai?

Kiekvienos fakulteto studijų programos vienas/a ar keli dėstytojai/os – mentoriai/ės - yra pasirengę/usios atsakyti į pačius įvairiausius su studijų turiniu susijusius klausimus, patarti, palaikyti. Brūkštelėjus žemiau esančiai kontaktais kviečiame susiderinti, kokia forma patogiausia bendrauti Jums rūpimais klausimais ir kartu su vyresniu kolega paieškoti atsakymų.

Mentoriai/ės organizuos ir bendrus kurso susitikimus, taip pat galės atsakyti į ir individualius klausimus.

Kokiais klausimais kviečiame kreiptis:

• studijų programos pasirinkimo/ galimo jos keitimo
• individualiųjų studijų dalykų pasirinkimo,
• kursinių, bakalauro darbų temų/ vadovų pasirinkimo,
• dėl praktikos vietų pasirinkimo,
• darbo, būsimos karjeros, profesinio kelio,

• ir visais kitais studijų turinio klausimais

Drąsiai kreipkitės!

Kontaktai