FSF įvykiai

2016 m. balandžio 27 d. įvyko antrasis Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Priėmimo-atestacijos komisijos posėdis.

Jūsų dėmesiui pateikiamas posėdžio protokolas

2016 m. gegužės 16–18 dienomis Vilniaus universiteto psichologijos mokslininkai, besirūpindami Lietuvos visuomenės psichologiniu gerbūviu, organizuoja visuomenei atviras psichologijos paskaitas, kuriose kviečiami dalyvauti visi besidomintys šiuo įdomiuoju mokslu. Paskaitos vyks Vilniaus universiteto Teatro salėje (Universiteto g. 3, Vilnius). 

Dėl įvairių priežasčių negalinčius dalyvauti paskaitose kviečiame jas tiesiogiai stebėti ir jų klausytis internetu. O tuos, kuriems paskaitų transliacijos laikas nėra patogus, kviečiame vėliau žiūrėti paskaitų vaizdo įrašų, kurie bus paskelbti Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Youtube kanale.

Paskaitas organizuoja Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologinio konsultavimo ir mokymų centras (PKMC).

Dalyvavimas atvirose paskaitose nemokamas, be išankstinės registracijos.

Skelbimas

PASKAITŲ TVARKARAŠTIS

Gegužės 16 d., pirmadienis

• 17 val. BŪTI AR NEBŪTI? HAMLETO KLAUSIMAS VADOVO DARBE
Dr. Rita Rekašiūtė-Balsienė, VU Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros lektorė, vadybos konsultantė
(numatoma tiesioginė transliacija ir vaizdo įrašas*)

• 18 val. VISOS LAIMINGOS ŠEIMOS YRA LAIMINGOS VIENODAI, O KIEKVIENA NELAIMINGA – NELAIMINGA SAVAIP?
Prof. dr. Roma Jusienė, VU Bendrosios psichologijos katedros profesorė, PKMC vedėja, psichologė psichoterapeutė

• 19 val. ĮPROČIŲ PSICHOLOGIJA: KODĖL ŽLUNGA 92% NAUJAMETINIŲ PAŽADŲ?
Dokt. Ieva Vasionytė, VU Bendrosios psichologijos katedros doktorantė, PKMC konsultantė, sveikatos psichologė
(numatoma tiesioginė transliacija ir vaizdo įrašas*)

Š. m. rugpjūčio 24-28 dienomis vyks 7-oji Tarptautinė Grupių santykių praktinė/patirtinė konferencija „VAIDMUO, LYDERYSTĖ, GALIA. ATVIRO DIALOGO KULTŪRA ORGANIZACIJOSE“.

Konferenciją organizuoja Vilniaus Universitetas  ir Tavistock Žmogiškųjų santykių institutas.

Konferencija skirta įvairių profesinių sričių dalyviams: vadybos, administravimo, socialinio darbo, švietimo, kultūros, psichologijos ir kt. Jis naudingas skirtingus vaidmenis organizacijose atliekantiems darbuotojams: vadovams, administratoriams, koordinatoriams, organizatoriams, konsultantams ir kt.

Konferencijos kalba – anglų.
Daugiau informacijos konferencijos leidinyje
Dalyvio paraiška

Konferencija vyks Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto patalpose (Universiteto g. 9/1).

Kontaktinis asmuo:
Tomas Rakovas

tel.: +370 678 06610

Nuoširdžiai sveikiname Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto socialinės politikos dėstytoją prof. Romą Lazutką bei draugiško kaimynystėje įsikūrusio Istorijos fakulteto dekaną prof. Rimvydą Petrauską, išrinktus naujaisiais Lietuvos mokslų akademijos nariais Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje, ir linkime visokeriopos sėkmės, kūrybingų, prasmingų bei produktyvių darbų!

LMA narių rinkimo rezultatai

Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius vertina humanitarinių ir socialinių mokslų būklę bei perspektyvas; skleidžia lituanistikos, tautiškumo ir valstybės dermės idėjas; puoselėja humanistinės kultūros tradicijas ir paveldą; ugdo teisės, teisingumo ir pilietiškumo vertybes; formuoja šalies ekonominės ir socialinės pažangos prioritetus. Atlieka humanitarinės kultūros plėtros darbų, užduočių ir projektų ekspertizes, analizuoja jos būklę, vertybių sklaidą kitose kultūrose.

Informuojame, kad, siekiant užtikrinti sklandų studentų bendrųjų universitetinių studijų (BUS), pasirenkamųjų ir laisvųjų dalykų pasirinkimo procesą, yra keičiamos registracijos datos.

Registracija į BUS dalykus/modulius vyks nuo 2016 m. gegužės 2 d. 10:00 val. iki gegužės 15 d. 23:59 val.

Registracija į pasirenkamuosius ir laisvuosius dalykus vyks nuo 2016 m. gegužės 9 d. 10:00 val. iki gegužės 15 d. 23:59 val.

Jeigu kyla klausimų, galite kreiptis:
Tel. 852193144
El. p.:
Saulėtekio al. 9, III r., 104 kab., Vilnius

2016 m. gegužės 6-7 dienomis kviečiame dalyvauti konferencijoje „MODERNYBĖ, POSTMODERNYBĖ, ŠIUOLAIKYBĖ“.
Konferencija vyks Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 201 aud.

Konferenciją organizuoja Lietuvos filosofų draugija, VU Religijos studijų ir tyrimų centras ir VU Filosofijos bei Filosofijos istorijos ir logikos katedros.

Konferencijos „MODERNYBĖ, POSTMODERNYBĖ, ŠIUOLAIKYBĖ“  programa

„Kaip gali būti prieinama psichologo pagalba, kai standartinėje mokykloje, nei per daug didelėje, nei labai mažoje, turime apie 700 vaikų, jų tėvus, apie 60 mokytojų ir vieną psichologą? Tai kiek realiai tas vienas psichologas gali padaryti?“, – klausimu į klausimą atsakė Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros docentė, socialinių mokslų daktarė Sigita Girdzijauskienė.

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos viceministrės Nataijos Insominos, šiuo metu Lietuvos mokyklose dirba 753 psichologai. Per 600 mokyklų turi psichologus – tai daugiau nei pusė visų Lietuvos mokyklų, tačiau 400 mokyklų vis dar neturi psichologų. Psichologas mokykloje be konsultacijų, atlieka ir kitas funkcijas: prevencinę, apie kurią daugelis mokytojų pamiršta, šviečiamąja ir tiriamąją, kai gillinasi į mokyklos psichologinę atmosferą, pavyzdžiui, atlieka tyrimus dėl priklausomybių mokykloje arba siekia išsiaiškinti, kokia yra situacija dėl patyčių. Todėl tiesioginiam kontaktui, t.y. konsultacijoms su vaikais, tėvais ar mokytojais, psichologui mokykloje lieka tik 20 darbo valandų. Tad vienai Vilniaus, Kauno ar kito didesnio miesto mokyklai, turinčiai daug mokinių, tai išties šiek tiek absurdiškas skaičius. „Yra mokyklų, kurios turi net po du psichologus, pavyzdžiui, Vilniaus Balsių progimnazija. Yra mokyklų, kurios supranta, kad vienas mokykloje dirbantis psichologas yra nepajėgus padėti visai mokyklai. Kai kuriose mokyklose poreikis turėti psichologą yra didžiulis. Visam Vilniui yra skirta viena Pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT). Tai kiek tada vaikas, kurio mokykloje nėra psichologo, turi laukti, kol jam bus paskirta konsultacija? Vaikui kartais tenka laukti net pusę metų, kad jis galėtų patekti pas psichologą Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Todėl kalbame apie milžinišką psichologinių paslaugų trūkumą“, – „Lietuvos žinioms“ teigė S. Girdzijauskienė. Psichologo etatas gali būti kuriamas mokykloje, kurioje mokosi nuo 301 iki 600 mokinių, esant galimybei – ir mažesniam mokinių skaičiui. O jei mokykla neturi psichologo, tokią pagalbą teikia Pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) specialistai. Ar būtina, ar yra galimybė steigti mokykloje psichologo etatą, sprendžia mokyklos vadovas kartu su mokyklos steigėju, dažniausiai tai – savivaldybės taryba.

Maloniai kviečiame į tradicinį psichologų doktorantų seminarą „Po artimojo savižudybės: pagalbos poreikis ir (ne)siekimo veiksniai“, kuris vyks 2016 m. gegužės 2 d. (pirmadienį) 15 val. VU Filosofijos fakulteto konferencijų salėje (201 a.). Skelbimas

Seminaro pranešėja – VU Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros doktorantė Odeta Geležėlytė. Seminaro moderatorius – doc. dr. Evaldas Kazlauskas.
 
Vilniaus universiteto Psichologų doktorantų seminaruose jaunieji tyrėjai skaito paskaitas apie savo vykdomų mokslinių tyrimų problematiką, pristato savo teorinių ir empirinių tyrimų rezultatus. Tai puiki galimybė susipažinti su Vilniaus universiteto psichologijos katedrose vykdomų mokslinių tyrimų kryptimis ir psichologijos mokslo naujienomis.

Seminarą organizuoja VU Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra.

Renginio kontaktinis asmuo:
Evaldas Kazlauskas
Tel.: 8 5 2667602
El. paštas: