APIE
VU Suicidologijos tyrimų centras yra Psichologijos instituto mokslininkų grupė, kuri tyrinėja ketinusių nusižudyti, mėginusių nusižudyti ir nusižudžiusiųjų artimųjų pagalbos siekimo ypatumus bei pagalbos sistemos veiksmingumą. Nuo 2018 m. VU Suicidologijos tyrimų grupė tapo Suicidologijos tyrimų centru.
Vizija - nacionalinis ir tarptautinis suicidologijos tyrimų ir kompetencijos centras, padedantis mažinti savižudiško elgesio paplitimą.
VU Suicidologijos tyrimų centras vykdydamas mokslinius tyrimus aktyviai bendradarbiauja su Vilniaus miesto savivaldybe, Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu ir kitais partneriais. Vykdome projektus, prisidedančius prie įrodymais grįstų savižudybių intervencijos metodų (CAMS, ASSIP, mentalizacija grįsta terapija) plėtros. Teikiame ekspertines konsultacijas savižudybių prevencijos ir psichikos sveikatos klausimais LR Vyriausybės, LR Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės darbo grupėse. Taip pat teikiame ekspertines konsultacijas valstybės institucijoms, vykdančioms savižudybių prevencijos sistemos veikimo analizės tyrimus.
Mokslinių tyrimų rezultatai skelbiami moksliniuose straipsniuose, Lietuvos ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose. Tyrimų centro nariai aktyviai bendradarbiauja su užsienio mokslininkais, yra Lietuvos ir tarptautinių mokslinių organizacijų nariai.
2019 m. Centro nariams įteiktas apdovanojimas už geriausią Vilniaus universiteto taikomąjį darbą: „Specializuotų, moksliškai pagrįstų terapijų, skirtų sumažinti savižudybės riziką, diegimas bandomosiose asmens sveikatos įstaigose“, „Vaikų ir suaugusių savižudybių, įvykusių 2017 m. lapkričio – 2018 m. spalio mėnesiais Vilniaus mieste analizę“ ir „Mentalizacija grįstos terapijos (MBT) mokymus“.
Kontaktai:
Suicidologijos tyrimų centras
Vilniaus universitetas
M. K. Čiurlionio g. 29, 103 kab., LT-03100 Vilnius
El. paštas:
KOMANDA
Pagrindiniai tyrėjai
Pagrindiniai tyrėjai
VU Suicidologijos tyrimų centro vadovas. Vilniaus universiteto profesorius, psichologas.
2008 m. Vilniaus Universitete apsigynė daktaro disertaciją tema „Ryšys tarp nuostatų savižudybių atžvilgiu ir suicidinių tendencijų“. Nuo 2003 m. dalyvauja ir skaito pranešimus Europos savižudybių ir savižudiško elgesio simpoziumuose ir Tarptautinės savižudybių prevencijos asociacijos kongresuose. Nuo 2014 m. yra Tarptautinės savižudybių prevencijos asociacijos IASP (International Association for Suicide Prevention) narys. Vienas iš savižudybių prevencijos iniciatyvos Kupiškyje bei Vilniaus savižudybių prevencijos memorandumo iniciatorių.
Vilniaus universiteto lektorė, psichologė.
2016 apsigynė mokslų daktaro laipsnį Australijos savižudybių tyrimų ir prevencijos institute, Griffito Universitete. Disertacijoje „Savižudybės mėginimo impulsyvumas: apibrėžimas, rizikos veiksniai ir procesas“ atliko ir išanalizavo virš 50 interviu su mėginusiais nusižudyti asmenimis. Šalia šio institute koordinavo dar du tyrimų projektus – Įgyto gebėjimo nusižudyti skalės validumo tyrimas ir Savižudybės stigmos tyrimas. Tyrėja taip pat turi projektų su partneriais įvairiose sveikatos priežiūros institucijose koordinavimo patirties: 2016 m. koordinavo tarpinstitucinį Vilniaus miesto savižudybių prevencijos atvejo vadybos modelio parengimą.
Dr. Said Dadašev
Vilniaus universiteto asistentas, psichologas.
Pagrindinė mokslinių tyrimų sritis – savižudybių prevencija, į kurią nuosekliai gilinasi nuo 2008 metų. Nuo 2012 metų pristato pranešimus Lietuvos ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose, rengia straipsnius moksliniuose bei kituose leidiniuose. 2017 metais Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją tema „Mėginusiųjų nusižudyti savižudybės procesas“. Nuo 2018 metų toliau dalyvauja moksliniuose projektuose ir kartu su kolegomis veda mokymus savižudybių prevencijos temomis. Nuo 2022 m. Tarptautinės savižudybių prevencijos asociacijos IASP (International Association for Suicide Prevention) narys.
Vilniaus universiteto lektorė, psichologė.
2015 m. Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją tema „Dėl savižudybės artimojo netekusių asmenų gedulo patyrimas“. Į savižudybių prevencijos, intervencijos ir postvencijos temas nuosekliai gilinasi nuo 2006m., pristato pranešimus Lietuvos ir tarptautinėse konferencijose, šiomis temomis veda paskaitas, seminarus, rengia straipsnius moksliniuose ir kituose leidiniuose. Nuo 2014 m. yra Tarptautinės savižudybių prevencijos asociacijos IASP (International Association for Suicide Prevention) narė. Taip pat dirba klinikinį darbą ir vadovauja Savižudybių prevencijos skyriui Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre.
Vilniaus universiteto asistentė, psichologė.
Aktyviai dalyvauja mokslinių tyrimų veikloje nuo 2012 m. Mokslinio bei praktinio darbo domėjimosi sritys - stresas, atsparumas, traumų psichologija ir suicidologija. 2020-2023 m. VU Suicidologijos tyrimų centro atliko podoktorantūros stažuotę ir įgyvendino mokslinį projektą "Suicidinio elgesio prielaidų Lietuvos kariuomenėje tyrimas: stresas, atsparumas ir nuostatos savižudybių atžvilgiu" (stažuotės vadovė prof. habil. dr. Danutė Gailienė). Nuo 2022 m. Tarptautinės savižudybių prevencijos asociacijos IASP (International Association for Suicide Prevention) narė, nuo 2024 m. - Lietuvos atstovė. Taip pat dirba praktinį psichologės darbą Vilniaus psichoterapijos studijoje.
Vilniaus universiteto lektorė, psichologė.
Daugiausiai mokslinės veiklos praktikos įgijo 2013-2015 metais dirbdama Visuotinės Dotacijos projekte „Sunkių traumų ir socialinių transformacijų psichologiniai padariniai ir jų įveika“. Aktyviai dalyvauja tiek nacionalinėse, tiek tarptautinėse konferencijose, kartu su bendraautoriais ruošia straipsnius. 2023 m. Vilniaus universitete apgynė disertaciją „Vyriškumo sąsajos su suicidiškumu”.
Vilniaus universiteto asistentė, psichologė.
Suicidologiniais tyrimais domisi ir juos atlieka nuo 2016 m. Magistro darbo tyrime tyrinėjo nuostatų savižudybių atžvilgiu ir religingumo ryšį. 2023 m. Vilniaus universitete apgynė disertaciją „Po partnerio savižudybės gedinčių moterų dvasingumo samprata ir patyrimas”. Dirba praktinį konsultacinį darbą klinikinės psichologijos srityje.
Vilniaus universiteto doktorantė, psichologė
Suicidologija pradėjo domėtis 2018 m. magistro studijų metu. Savo magistro darbe gilinosi į vyrų suicididiškumo ypatumus, kuriuos pastebi artimieji, ir artimųjų pasakojimo specifiką, dalinantis biografiniais pasakojimais apie nusižudžiusiuosius. Daktaro disertacijoje tęsia suicidologijos srities klausimų tyrinėjimą.
Vilniaus universiteto doktorantas, psichologas
Suicidologijos tyrimus atlieka nuo 2019 metų. Magistro darbe tyrinėjo vyrų savižudybių priežastis. Doktorantūros studijose gilinasi į Lietuvoje gyvenančių LGBT+ asmenų suicidiškumą. Dirba praktinį psichoterapinį darbą su suaugusiaisiais, veda įvairius su psichologija susijusius seminarus ir mokymus.
Prof. habil. dr. Danutė Gailienė
Vilniaus universiteto profesorė, psichologė.
Suicidologijos tyrimų Vilniaus universitete pradininkė. Knygų „Jie neturėjo mirti. Savižudybės Lietuvoje“ (1998) ir „Savižudybių prevencijos idėjos“ (2001) autorė ir sudarytoja. Tarptautinės savižudybių prevencijos asociacijos IASP (International Association for Suicide Prevention) bei Tarptautinės savižudybių tyrinėjimo akademijos (International Academy for Suicide Research) narė. Viena iš savižudybių prevencijos iniciatyvos Kupiškyje bei Vilniaus savižudybių prevencijos memorandumo iniciatorių.
Kiti tyrėjai
Bendradarbiaujantys tyrėjai
Laima Dagilė (2019-2020)
Evelina Dirmotaitė (2019-2020)
Andrius Lošakevičius (2016-2018)
Savanoriai
Rugilė Jonušaitė (2021)
Marijonas Stankaitis (2020-2021)
Paulina Gžimailaitė (2020-2021)
Agnė Tumėnaitė (2020)
Praktikantai
Vakarė Kisieliūtė (2022 vasara)
Greta Uržaitė (2020-2021 m.m.)
Greta Guogaitė (2021 vasara)
Studentai
Studentai
Justina Balčiūtė
Gabrielė Baranauskaitė
Gabija Burvytė
Saulė Čerlinskaitė
Guostė Daukšaitė
Greta Guogaitė
Kamilė Jurskytė
Viktorija Kirilovaitė
Vakarė Kisieliūtė
Mykolas Kriščiūnas
Nida Kvedaraitė
Ieva Melninkaitienė
Laura Miečinskaitė
Greta Migaliovaitė
Rugilė Naujalytė
Fausta Paulauskaitė
Salomėja Plukaitė
Katryna Spangelytė
Ignė Umbrasaitė
Greta Uržaitė
Ieva Dalia Zaikauskaitė
Alumnai
Buvę centro nariai
dr. Odeta Geležėlytė
dr. Jolanta Latakienė
Alumnai
Beata Pučinskaitė (magistro laipsnis, 2022)
Mantas Jeršovas (magistro laipsnis, 2020)
Miglė Lepeškaitė (magistro laipsnis, 2020)
Kasparas Astrauskas (magistro laipsnis, 2019)
Kotryna Mikalauskaitė (magistro laipsnis, 2019)
Greta Padroštytė (magistro laipsnis, 2019)
Ieva Pocevičiūtė (magistro laipsnis, 2019)
Greta Mastauskaitė (magistro laipsnis, 2018)
Rasa Kaušakytė (magistro laipsnis, 2017)
Evelina Dirmotaitė (magistro laipsnis, 2016)
VYKDOMI TYRIMAI
Šiuo metu VU Suicidologijos tyrimų centre yra vykdomi šie projektai:
Šiuolaikinių teorinių suicidinio elgesio modelių pritaikomumo bei sociokultūrinių veiksnių reikšmės suicidiškumui vertinimas Lietuvoje
Tyrimo tikslas – įvertinti naujausių suicidologijos teorijų (Psichologinės savižudybių teorijos (IPTS) ir Integruoto motyvacinio valios (IMV) suicidinio modelio) tinkamumą suicidiškumo vertinimui Lietuvoje ir ištirti sociokultūrinių veiksnių reikšmingumą savižudybės procese.
Projekto uždaviniai:
- Įvertinti IPTS teorijos ir IMV suicidinio modelio konstruktų sąsajas su suicidinėmis mintimis ir suicidiniu elgesiu Lietuvos gyventojų imtyje.
- Įvertinti tiesiogines ir netiesiogines sociokultūrinių veiksnių sąsajas su suicidiškumu: nustatyti, ar sociokultūriniai faktoriai suicidiškumą veikia tiesiogiai, ar vien per teorija pagrįstus veiksnius.
- Išanalizuoti IPTS teorijos ir IMV suicidinio modelio konstruktų bei sociokultūrinių veiksnių sąsajas su vyrų ir moterų suicidiškumu.
Projekto vadovė: prof. habil. dr. Danutė Gailienė
Projekto vykdytojai: prof. Paulius Skruibis, dr. Jurgita Rimkevičienė, dr. Said Dadašev, dokt. Dovilė Grigienė.
Projekto vykdymo laikotarpis: 2021-2024
Moksliniam tyrimui finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-21-33.
Projekto publikacijos:
- Ekspertinis darbas „Savižudiškumo tendencijos ir sociokultūriniai suicidinės rizikos veiksniai Lietuvoje: rekomendacijos nacionalinę ir regioninę savižudybių prevenciją kuriančioms institucijoms“.
- Grigienė D., Skruibis P., Dadašev S., Rimkevičienė J. & Gailienė D. (2022). Gender Self-Confidence as a Protective Factor for Suicide Risk: Analysis of the Sample of Lithuanian Men. Frontiers in Psychology, 13:863688. https://doi.org/10.3389/fpsyg.2022.863688
Susiklosčiusių gyvenimo sunkumų patirtys savižudybės procese: bandžiusių nusižudyti ir jų artimųjų perspektyva
Šio tyrimo tikslas aprašyti susiklosčiusių gyvenimo sunkumų konsteliacijos ypatumus lemiančius intensyvios kančios išgyvenimą, ieškant prielaidų, kokį vaidmenį šioje gyvenimo situacijoje atlieka savižudybė.
Pagrindinė tyrėja: dokt. Miglė Marcinkevičiūtė (darbo vadovė prof. habil. dr. Danutė Gailienė).
Projekto vykdymo laikotarpis: 2020-2024.
LGBT+ asmenų suicidiškumo rizikos ir apsauginiai veiksniai
Šio tyrimo tikslas yra atskleisti Lietuvoje gyvenančių LGBT+ asmenų suicidiškumo rizikos ir apsauginius veiksnius bei jų tarpusavio sąveikas.
Pagrindinis tyrėjas: dokt. Jokūbas Gužas (vadovas doc. dr. Paulius Skruibis)
Projekto vykdymo laikotarpis: 2021-2025
ANKSTESNI TYRIMAI
VU Suicidologijos tyrimų centro įgyvendinti moksliniai tyrimai:
Suicidinio elgesio prielaidų Lietuvos kariuomenėje tyrimas: stresas, atsparumas ir nuostatos savižudybių atžvilgiu
Nors Lietuvos kariuomenėje savižudybių kiekis reikšmingai mažesnis nei bendrojoje šalies populiacijoje, suicidinio elgesio problema išlieka. VU Suicidologijos tyrimų centre 2020-2023 m. vykdyto dr. Eglės Mažulytės-Rašytinės podoktorantūros stažuotės projekto mokslinio tyrimo tikslas - ištirti suicidinio elgesio prielaidas Lietuvos kariuomenėje įvertinant Lietuvos karių sąlytį su savižudybės problema, jų nuostatas savižudybių atžvilgiu, žinias apie savižudybių prevenciją bei rizikos ir apsauginius veiksnius, turinčius įtakos suicidiniam elgesiui.
Projektas bendrai finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0163) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Podoktorantūros stažuotoja, pagrindinė tyrėja dr. Eglė Mažulytė-Rašytinė (stažuotės vadovė prof. habil. dr. Danutė Gailienė)
Publikacijos:
- Mazulyte-Rasytine, E., Grigiene, D., & Gailiene, D. (2023). Suicide Risk, Alcohol Consumption and Attitudes towards Psychological Help-Seeking among Lithuanian General Population Men, Conscripts and Regular Active Duty Soldiers. International Journal of Environmental Research and Public Health, 20(4), 3457. https://doi.org/10.3390/ijerph20043457
Dvasingumo vaidmuo gedulo po artimojo savižudybės proceso metu
VU Suicidologijos tyrimų centre 2020-2023 m. vykdyto tyrimo tikslas buvo geriau suprasti, kokios yra asmenų, išgyvenusių sutuoktinio(-ės)/partnerio(-ės) savižudybę, patirtys, susijusios su dvasingumu.
Pagrindinė tyrėja: dokt. Austėja Agnietė Čepulienė (vadovas doc. dr. Paulius Skruibis)
Publikacijos:
- Čepulienė, A. A. & Skruibis, P. (2022). The role of spirituality during suicide bereavement: a qualitative study. International journal of environmental research and public health, 19(14), 8740. https://doi.org/10.3390/ijerph19148740
- Čepulienė, A. A. (2022). Silence and sounds: an autoethnography of searching for spirituality during suicide bereavement in life and research. Religions, 13(6), 500. https://doi.org/10.3390/rel13060500
- Čepulienė, A. A., Pučinskaitė, B., Spangelytė, K., Skruibis, P, & Gailienė, D. (2021). Spirituality and religiosity during suicide bereavement: a qualitative systematic review. Religions, 12(9), 766. https://doi.org/10.3390/rel12090766
- Čepulienė, A. A., & Skruibis, P. (2023). What is spirituality for women bereaved by a partner’s suicide: A qualitative study. Cogent Psychology, 10(1), 2183676. https://doi.org/10.1080/23311908.2023.2183676
Išanalizavus tyrimo duomenis parengta ir 2023 m. Austėjos Agnietės Čepulienės apginta daktaro disertacija „Po partnerio savižudybės gedinčių moterų dvasingumo samprata ir patyrimas“. Trumpa disertacijos anotacija:
Artimo žmogaus savižudybė – įvairias gyvenimo sritis paveikiantis įvykis, iššaukiantis ir gedėjimą, ir dažnai trauminio įvykio sukeltas reakcijas. Viena iš skausmingiausių ir sudėtingiausių netekčių yra gyvenimo partnerio (sutuoktinio ar romantinio partnerio) savižudybė. Dvasingumas, šioje disertacijoje suprantamas kaip daugiamatis fenomenas, susijęs su to, kas šventa, paieška, gali būti svarbus fenomenas gedint po artimojo savižudybės. Svarbu tyrinėti, kada ir kaip subjektyvus dvasingumas padeda gedulo metu, o kokiais atvejais ištinka dvasinė krizė ir kaip gedintys po artimojo savižudybės žmonės ją patiria ir kaip dvasingumą supranta artimojo savižudybę patyrę žmonės. Todėl šios disertacijos tyrimo tikslas buvo atskleisti ir aprašyti, koks yra moterų, išgyvenusių sutuoktinio/partnerio savižudybę, patyrimas, susijęs su dvasingumu. Buvo atliktas kokybinės strategijos tyrimas, kurio metu atlikti interviu su 11 moterų, kurios prieš 2-5 metus neteko savo gyvenimo partnerių dėl savižudybės. Tyrimo duomenys išanalizuoti refleksyviosios teminės analizės metodu. Tyrimu buvo atskleista, jog gedinčios po partnerio savižudybės moterys dvasingumą supranta kaip daugiamatį fenomeną ir mano, kad reikšminga yra, kas dvasingumas yra kiekvienam konkrečiam žmogui, nes jo apibrėžimų, praktikų bei tradicijų gali būti labai įvairių. Taip pat atskleista, kad su dvasingumu susijusios patirtys gedulo po partnerio savižudybės metu varijuoja nuo padedančių iki trukdančių gedėti.
Savižudybių atvejų Vilniaus mieste analizė
Vilniaus miesto savivaldybės prašymu, bendradarbiaudami su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, VU Suicidologijos tyrimų centro mokslininkai nuo 2016 m. iki 2020 m. kasmet atliko tyrimą apie Vilniaus mieste įvykusias savižudybes, siekdami įvertinti kokią psichologinę, socialinę ir medicininę pagalbą yra gavę nusižudžiusieji asmenys ir jų artimieji.
Tyrimas buvo vykdomas kiekvienų metų rugsėjo – gruodžio mėn., interviu būdu, kurie atliekami telefonu. Tyrimo metu buvo apklausti nusižudžiusių asmenų artimieji apie tai, kokios psichologinės, socialinės ir medicininės pagalbos sulaukia žmonės, kurie turi minčių apie savižudybę, ir jų artimieji, ar gauta pagalba yra kokybiška ir ką reikia būtinai taisyti, kad savižudybių būtų mažiau.
Visi tyrimo metu surinkti duomenys yra konfidencialūs ir pateikiami tik apibendrinti – nusižudžiusiųjų ir jų artimųjų istorijų negalima atpažinti. Kasmet Vilniaus miesto savivaldybei perduodamos išvados ir rekomendacijos savižudybių prevencijos sistemos tobulinimui.
2020 m. TYRIMAS
Tyrimo vadovė: prof. habil. dr. Danutė Gailienė
Tyrėjai: dr. Said Dadašev
dokt. Dovilė Grigienė
dokt. Austėja Agnietė Čepulienė
Evelina Dirmotaitė
Laima Dagilė
2020 m. atlikto mokslinio tyrimo ataskaita.
2019 m. TYRIMAS
Tyrimo vadovė: prof. habil. dr. Danutė Gailienė
Tyrėjai: dr. Said Dadašev
dokt. Dovilė Grigienė
dokt. Austėja Agnietė Čepulienė
Evelina Dirmotaitė
Laima Dagilė
2019 m. atlikto mokslinio tyrimo ataskaita.
2018 m. TYRIMAS
Tyrimo vadovas: doc. dr. Paulius Skruibis
Tyrėjai: prof. habil. dr. Danutė Gailienė
dr. Said Dadašev
dokt. Odeta Geležėlytė
dokt. Jolanta Latakienė
dr. Eglė Mažulytė-Rašytinė
dokt. Andrius Lošakevičius
2018 m. atlikto mokslinio tyrimo ataskaita.
2017 m. TYRIMAS
Tyrimo vadovas: doc. dr. Paulius Skruibis
Tyrėjai: prof. habil. dr. Danutė Gailienė
dr. Jurgita Rimkevičienė
dokt. Odeta Geležėlytė
dokt. Jolanta Latakienė
dokt. Eglė Mažulytė-Rašytinė
dokt. Andrius Lošakevičius
2017 m. atlikto mokslinio tyrimo ataskaita.
2016 m. TYRIMAS
Tyrimo vadovė: prof. habil. dr. Danutė Gailienė
Tyrėjai: doc. dr. Paulius Skruibis
dr. Jurgita Rimkevičienė
dokt. Odeta Geležėlytė
dokt. Jolanta Latakienė
dokt. Eglė Mažulytė
dokt. Andrius Lošakevičius
2016 m. atlikto mokslinio tyrimo rezultatų ataskaita bei trumpa santrauka.
Savižudybių prevencijos sistemos veiksmingumo tyrimas savivaldybėse
VU Suicidologijos tyrimų centro nariai 2019-2021 m. įgyvendino projektą „Savižudybių prevencijos sistemos veiksmingumo tyrimas savivaldybėse“, fokusuotą į savižudybių prevencijos sistemos pagalbos teikimo grandies dalį. Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti pasirengimą reaguoti į savižudybės krizę dešimtyje Lietuvos savivaldybių, pasižyminčių aukščiausiais savižudybių rodikliais, ir pateikti praktines rekomendacijas egzistuojančios sistemos tobulinimui.
Tyrimo vadovas: doc. dr. Paulius Skruibis
Tyrėjai: dr. Jurgita Rimkevičienė
dr. Said Dadašev
dokt. Dovilė Grigienė
dokt. Miglė Marcinkevičiūtė
dokt. Austėja Agnietė Čepulienė
Tyrimo ataskaita.
Tyrimą finansavo Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas (Nr.: S-172/(1.78)SU-1732).
Projekto publikacijos:
- Čepulienė, A. A., Dadašev, S., Grigienė, D., Marcinkevičiūtė, M., Uržaitė, G., Rimkevičienė, J., & Umbrasaitė, I. (2021). Specialistų, dirbančių regionuose ir dalyvaujančių savižudybių prevencijos sistemoje, darbo COVID-19 pandemijos metu ypatumai. Psichologija, 64, 23-37. https://doi.org/10.15388/Psichol.2021.38
Vilniaus miesto savižudybių, mėginimų nusižudyti, mirčių dėl neaiškių ir nepatikslintų priežasčių bei kreipimųsi į sveikatos priežiūros įstaigas prieš savižudybę analizė
VU Suicidologijos tyrimų centras, Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu, atliko Vilniaus miesto savižudybių prevencijos sistemos analizę siekiant įvertinti Vilniaus mieste vykdomų prevencijos veiklų rezultatus. Tyrimas apėmė 2016-2019 m. laikotarpį, analizuoti savižudybių rodikliai, taip pat kreipimaisi į sveikatos priežiūros įstaigas dėl su savižudybe susijusių sunkumų bei nusižudžiusiųjų kontaktai su sveikatos priežiūros sistema.
Tyrimą atliko: dr. Jurgita Rimkevičienė
Atlikto mokslinio tyrimo ataskaita.
Savižudybių įvykusių 2017-2018 m. Kelmės, Joniškio ir Mažeikių rajonuose bei Klaipėdos mieste analizė
Tęsiant 2016 m. pradėtą darbą analizuojant savižudybes įvykusias Vilniaus mieste, VU Suicidologijos tyrimų centras vykdė tyrimą apie 2017-2018 m. įvykusias savižudybes Kelmės, Joniškio ir Mažeikių rajonuose bei Klaipėdos mieste. Šiuo tyrimu siekta įvertinti kokią psichologinę, socialinę ir medicininę pagalbą yra gavę nusižudžiusieji asmenys ir jų artimieji.
Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. S-MIP-17-113).
Projekto vadovas: doc. dr. Paulius Skruibis
Projekto vykdytojai: dr. Jurgita Rimkevičienė, dr. Eglė Mažulytė-Rašytinė, dr. Said Dadašev, dokt. Jolanta Latakienė, dokt. Odeta Geležėlytė
Pagalbos po bandymo nusižudyti veiksmingumo tyrimas
VU Suicidologijos tyrimų centras 2017-2018 m. vykdė tyrimą, kurio tikslas nustatyti trumpalaikės bandymo nusižudyti intervencijos programos (ASSIP) veiksmingumą. Tyrime buvo siekiama atskleisti, kas tyrimo dalyvių manymu yra veiksminga gaunamoje pagalboje, suprasti pagalbos poreikius po mėginimo nusižudyti ir išgryninti pagalbos sistemos tobulinimo galimybes. Išanalizavus tyrimo duomenis parengta ir 2020 m. Jolantos Latakienės apginta daktaro disertacija „Trumpalaikės bandymo nusižudyti intervencijos programos (ASSIP) tinkamumas taikyti Lietuvoje: pacientų perspektyva“. Trumpa disertacijos anotacija:
Atsižvelgiant į didesnę pakartotinių bandymų nusižudyti ir mirties dėl savižudybės riziką taikomi įvairūs pagalbos bandžiusiems nusižudyti asmenims būdai. Tačiau dažniausiai intervencijos kuriamos ir veiksmingumo tyrimai atliekami šalyse su žemu savižudybių rodikliu ir gerai išvystyta pagalbos sistema. Tad neaišku, ar jos tinkamos, pozityviai vertinamos pacientų, kitose šalyse negu buvo sukurtos – kur savižudybių rodikliai aukšti, sveikatos sistema mažiau išvystyta ir medikalizuota, vyrauja savižudybių stigma. Šiame tyrime, derinant kiekybinę ir kokybinę duomenų analizės strategijas, siekta įvertinti trumpalaikės bandymo nusižudyti intervencijos programos (angl. Attempted Suicide Short Intervention Program, ASSIP) tinkamumą taikyti Lietuvoje iš pacientų perspektyvos. Tyrime dalyvavo 19 asmenų (12 moterų ir 7 vyrai; amžiaus vidurkis 29,8 m.) po bandymo nusižudyti: 8 gavo įprastą pagalbą psichiatrijos ligoninėje, 11 gavo įprastą pagalbą kartu su ASSIP programa. Rezultatai atskleidė, kad visų pacientų psichologinė savijauta po gydymo pagerėjo – psichologinės gerovės vertinimai tapo aukštesni, sumažėjo depresyvumas. Bet suicidinių minčių intensyvumas ir bendras suicidiškumas sumažėjo tik papildomai dalyvavusiųjų ASSIP grupėje. Nevienareikšmiškai ar neigiamai vertinti įvairūs įprastos pagalbos aspektai, o atsiliepimai ASSIP programą – vien tik teigiami. Taigi ASSIP yra tinkama, įprastą pagalbą papildanti intervencija, atliepianti pacientų poreikius bendradarbiavimu ir empatija pagrįstai, savižudybėms specifiškai pagalbai.
Tyrimo vadovas: doc. dr. Paulius Skruibis
Tyrimo koordinatorė: dokt. Jolanta Latakienė
Tyrimą atliko: Greta Mastauskaitė, Ieva Pocevičiūtė, Kotryna Mikalauskaitė
Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. S-MIP-17-113).
Dėl savižudybės artimojo netekusiųjų patyrimas
2017-2018 m. VU Suicidologijos tyrimų centras vykdė tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti artimojo savižudybę išgyvenusiųjų patirtis, poreikius bei sunkumus ir remiantis tyrimo rezultatais teikti praktines rekomendacijas. Išanalizavus tyrimo duomenis parengta ir 2019 m. Odetos Geležėlytės apginta daktaro disertacija „Dėl savižudybės artimojo netekusių asmenų profesionalios pagalbos siekimo veiksniai“. Trumpa disertacijos anotacija:
Dėl savižudybės artimojo netekusiems asmenims būdingos įvairios, neretai intensyvios fizinės, kognityvinės, emocinės reakcijos bei socialiniai pokyčiai, dėl kurių gali būti reikalinga tiek socialinio tinklo narių, tiek profesionalų pagalba. Pastebėta, kad gedintieji būtent po savižudybės neretai intensyviau patiria kaltę, stigmatizaciją, gėdą. Kadangi apie gedinčiųjų po savižudybės pagalbos siekimo ypatumus žinoma itin nedaug, tyrime siekėme išanalizuoti bei aprašyti su dėl savižudybės artimojo netekusių asmenų profesionalios psichologinės pagalbos siekimo elgsena susijusius veiksnius, įtraukiant ir gedului po savižudybės būdingus ypatumus. Analizuotos savijautos, nuostatų pagalbos siekimo atžvilgiu, sunkumų įveikos būdų, gedulo po savižudybės ypatumų, socialinių pokyčių bei demografinių ir su netektimi susijusių charakteristikų sąsajos su profesionalios psichologinės pagalbos siekimu po patirtos savižudybės. Tyrime dalyvavo 82 pilnamečiai asmenys per pastaruosius trejus metus netekę artimojo dėl savižudybės (64 moterys (78 %) ir 18 vyrų, amžiaus vidurkis 37,79 m., netektis patirta vidutiniškai prieš 12,23 mėn.). Tikslui pasiekti buvo pasirinktas kiekybinės ir kokybinės duomenų analizės strategijų derinimas. Rezultatai atskleidė subjektyvaus ryšio artimumo su mirusiuoju, profesionaliai psichologinei pagalbai priskiriamos vertės ir naudojimosi emocine parama įveikos strategijos vartojimo dažnumo reikšmę prognozuojant gedinčiųjų pagalbos siekimo elgesį. Taip pat pastebėta, kad asmenims, kurie kreipėsi į specialistus po netekties, buvo būdinga stipriau jaučiama kaltė, stigmatizacija bei dažniau patiriami neigiami santykių su aplinkiniais pokyčiai po savižudybės.
Tyrimo vadovė: prof. habil. dr. Danutė Gailienė
Tyrimo koordinatorė: dokt. Odeta Geležėlytė
Tyrimą atliko: Martyna Masiulytė, Gabrielė Laukevičienė, Milda Grigaravičiūtė, Lukas Stumbra.
Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. S-MIP-17-113).
RENGINIAI
VU Suicidologijos tyrimų centro renginiai:
2023
2023 m. gruodžio 8 d. įvyko nuotolinė 8-oji Vilniaus savižudybių intervencijos metodų konferencija.
Konferenciją organizavo Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centras. Organizaciniai partneriai - Higienos institutas ir Savižudybių prevencijos mokytojų asociacija. Konferenciją finansavo - Sveikatos apsaugos ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Konferencijos pranešimų vaizdo įrašai: lietuvių kalba ir anglų kalba.
Konferencijos pranešimų skaidrės:
- Jurgita Rimkevičienė - Savižudiškumas Lietuvoje: ar mes kažkuo išskirtiniai?
- Lucy Johnstone - Galios, grėsmės ir prasmės struktūra: konceptualiai kitokia alternatyva distreso diagnostikos modeliams
- Matt Ball, Rory Ritchie ir Berny Maywald - Savižudybės naratyvai: kaip būti šalia savižudybės krizę išgyvenančio žmogaus ir pasisemti išminties
- Michael Hengartner - Antidepresantų nutraukimo sindromas
- Joanna Moncrieff - Mitai apie cheminį disbalansą ir gydymą vaistais: kaip psichiatrijoje įsivyravo nepagrįstas požiūris į medikamentinį gydymą, taip pat ir kalbant apie savižudybes
- Stacey Freedenthal - Kaip mylėti tą, kuris galvoja apie savižudybę
- Viktorija Andreikėnaitė - Iniciatyva „Žvelk giliau“ ir psichikos sveikatos ambasadoriaus pasidalinimas išgyventa savižudybės patirtimi
2022
2022 m. lapkričio 25 d. nuotoliniu būdu įvyko 7-oji Vilniaus savižudybių intervencijos metodų konferencija. Gerai žinoma, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, vyrai nusižudo dažniau, nei moterys. Todėl šiais metais konferencijoje lektoriai iš Kanados, Australijos, Airijos, Danijos bei Lietuvos kalbėjo apie vyrų savižudišką elgesį, jo priežastis ir prevenciją, pasitelkdami įvairiose šalyse atliekamus tyrimus bei iniciatyvas. Pristatėme ir kariuomenėje gautus duomenis bei teikiamą pagalbą, kurie mums atrodo aktualūs tiek dėl sąsajų su vyrų savižudybių tema, tiek dėl visai šalia mūsų vykstančio karo. Konferencijos metu jos aktyviai klausėsi per 1000 klausytojų.
Konferencijos vaizdo įrašai lietuvių k. ir anglų k.
Kai kurių konferencijos pranešimų skaidrės:
- John Oliffe - Avenues for promoting men’s mental health to reduce male suicide
- Jorgen Gullestrup - Reaching Men: How lived experience can help turn problems into solutions
- Dovilė Grigienė - Ar vyriškumas didina savižudybės riziką: Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai
- Antanas Grižas - GENTYS: metodologija, iššūkiai ir galimybės
2021
6-oji Vilniaus savižudybių intervencijos metodų konferencija
2021 m. lapkričio 26 d. nuotoliniu būdu įvyko 6-oji Vilniaus savižudybių intervencijos metodų konferencija. Šių metų konferencijoje didžiausias dėmesys buvo skirtas LGBT+ žmonių, bei jaunų ir vyresnių žmonių suicidiškumui. Konferencijoje savo žiniomis dalinosi mokslininkai iš Lietuvos, Austrijos, Jungtinės Karalystės bei Australijos.
Konferencijos programa.
Konferencijos pranešimų skaidrės:
- Dr. Martin Plöderl - Suicide Risk among LGBT+ Individuals: Facts, Explanatory Models, and Prevention
- Martina McGrath - Suicide Risk Among LGBT+ People: An Australia Lived Experience Perspective
- Miglė Marcinkevičiūtė - Rajonų su didžiausiais savižudybių rodikliais Lietuvoje pagalbos sistemos veiksmingumo tyrimo rezultatai
- Prof. Ellen Townsend - Self-harm and suicide in young people: Are we responding effectively? More information about the CaTS here: https://sites.google.com/view/self-harm-research-group/resources/the-cats-card-sort-task-for-self-harm
- Prof. Diego De Leo - Late Life Suicide at the Time of the Pandemic
Konferencijos vaizdo įrašai lietuvių k. ir anglų k.
2020
5-oji Vilniaus savižudybių intervencijos metodų konferencija
2020 m. lapkričio 27 d. įvyko jau 5-oji Vilniaus savižudybių intervencijos metodų konferencija. Šį kartą konferencija vyko nuotoliniu būdu. Šiais metais konferencijos organizatoriai ir pranešėjai koncentravosi į COVID-19 pandemijos poveikį savižudiškam elgesiui, psichologinių traumų ir savižudybių sąsajas, savižudybių postvenciją, atskirai išskiriant pagalbą klinicistams po paciento ar kliento savižudybės. Daugiau informacijos apie įvykusią konferenciją.
Konferenciją organizavo Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centras kartu su Lietuvos psichologų sąjunga. Konferencijos remėja - Vilniaus miesto savivaldybė.
Konferencijos programa.
Kai kurių konferencijos pranešimų skaidrės:
- Susan Vaughan ir Karen Phillips: Postvencija praktiškai / StandBy Support After Suicide
- Dr. Odeta Geležėlytė: Europinis tyrimas #Manosavijauta: duomenys apie lietuvių psichikos sveikatą ir suicidiškumą COVID-19 pandemijos metu
- Prof. Siobhan O'Neill: Istorinės traumos ir savižudybės. Šiaurės Airijos pavyzdys.
- Prof. Danutė Gailienė: Istorinės traumos ir savižudybės. Lietuvos pavyzdys.
Konferencijos vaizdo įrašai:
- Dr. Paulius Skruibis, Dr. Jurgita Rimkevičienė, Remigijus Šimašius, Mykolas Majauskas. Konferencijos atidarymas (lietuvių k. / anglų k.)
- Susan Vaughan, Karen Phillips. Postvencija praktiškai (lietuvių k. / anglų k.)
- Dr. Vaiva Klimaitė. Kai nusižudo klientas: poveikis klinicistui ir pasiruošimo vaidmuo (lietuvių k. / anglų k.)
- Prof. Rory O'Connor. COVID-19, psichikos sveikata ir savižudybės rizika (lietuvių k. / anglų k.)
- Dr. Odeta Geležėlytė. Europinis tyrimas #Manosavijauta: duomenys apie lietuvių psichikos sveikatą ir suicidiškumą COVID-19 pandemijos metu (lietuvių k. / anglų k.)
- Prof. Siobhan O'Neill. Istorinės traumos ir savižudybės: Šiaurės Airijos pavyzdys (lietuvių k. / anglų k.)
- Prof. Danutė Gailienė. Istorinės traumos ir savižudybės: Lietuvos pavyzdys (lietuvių k. / anglų k.)
2019
4-oji Vilniaus savižudybių intervencijos metodų konferencija
2019 m. lapkričio 15 d. vyko 4-oji Vilniaus savižudybių intervencijos metodų konferencija. Šių metų konferencijoje patirtimi ir įžvalgomis dalinosi garsūs suicidologijos srityje dirbantys specialistai: prof. Heidi Hjelmeland (Norvegija), prof. Rory O'Connor (Jungtinė Karalystė), dr. John R. Jordan (JAV) ir Morten Thomsen (Danija). Renginyje dalyvavo net 450 dalyvių.
Konferenciją organizavo Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centras. Konferencijos rėmėjai – Vilniaus miesto savivaldybė ir LR Sveikatos apsaugos ministerija. Konferencijos organizavimo partneriai – Valstybinis psichikos sveikatos centras.
Paskaita „Suicide prevention in Australia: Current landscape, progress and challenges“
2019 m. vasario 6 d. VU Filosofijos fakultete vyko tyrėjos iš Melburno universiteto, Australijos, dr. Karolina Krysinska skaitoma paskaita „Suicide prevention in Australia: Current landscape, progress and challenges“.
Trumpai apie paskaitą ir tyrėją anglų kalba:
Australia has been among the first countries to adopt a National Suicide Prevention Strategy in 2000 and in 2017 has released its Fifth National Mental Health and Suicide Prevention Plan. This lecture will present the epidemiology of suicidal behaviour in Australia, including groups with increased risk, such as Aboriginal and Torres Strait Islanders. It will give an overview of suicide prevention postvention activities on the national and local level, and present Australian research on suicide and its prevention. It will also cover the recent pioneering work on suicide and the media, including the Internet and social media.
Karolina Krysinska, PhD is a Research Fellow at Orygen, the National Centre of Excellence in Youth Mental Health and at the Melbourne School of Population and Global Health, University of Melbourne. She is an experienced research psychologist, whose main interest is suicide research and prevention, and postvention. Karolina is an author of many peer-reviewed publications, book chapters and conference presentations in Australia and internationally. In 2017, together with Karl Andriessen and Onja Grad, she co-edited “Postvention in Action: The International Handbook of Suicide Bereavement Support”.
2018
3-ioji Vilniaus savižudybių intervencijos metodų konferencija
2018 m. lapkričio 30 d. vyko 3-ioji Vilniaus savižudybių intervencijos metodų konferencija.
Konferencijoje dalyvavo 433 Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų psichologai, gydytojai psichiatrai, socialiniai darbuotojai, slaugytojai ir kiti specialistai, dirbantys su savižudybės rizikoje esančiais žmonėmis.
Šių metų konferenciją pradėjo Jonny Benjamin ir Neil Laybourn (Londonas, Jungtinė Karalystė), pasidalinę savo susipažinimo istorija ant Waterloo tilto Londone, kai Jonny ketino nusižudyti, o Neil eidamas pro šalį užkalbino jį, nė neįtardamas, kad šis pokalbis virs ilgamete draugyste ir bendra veikla mažinant psichikos sveikatos problemų ir savižudybių stigmą. Taip pat konferencijoje savo įžvalgomis ir patirtimis dalinosi Prof. David A. Jobes (Katalikiškasis Amerikos universitetas, Vašingtonas, JAV), kuris yra sukūręs Bendradarbiavimu pagrįsto savižudybės rizikos įvertinimo ir valdymo metodą (CAMS), ir paskelbęs daugiau kaip 100 mokslinių publikacijų, įskaitant šešias knygas klinikinės suicidologijos tema. Be to konferencijos metu dalyviai galėjo išgirsti Dr. Stephen O'Connor (Luisvilio universitetas, JAV) pranešimą apie apie ankstyvąsias intervencijas po mėginimo nusižudyti. Konferencijos pabaigoje vyko Prof. David Jobes vedama supervizija taikant CAMS metodą.
Konferenciją organizavo VU Suicidologijos tyrimų centras. Konferenciją finansavo Vilniaus miesto savivaldybė
Dr. Eoin Galavan paskaita apie savižudybių prevenciją
2018 m. spalio 3 d.VU Filosofijos fakultete vyko klinikinio psichologo, savižudybių prevencijos lektoriaus dr. Eoin Galavan (Airija) paskaita.
Kviestinis lektorius paskaitą skaitė Vilniaus universiteto Klinikinės psichologijos studentams, tačiau joje buvo galima sudalyvauti visiems besidomintiems savižudybių problematika.
Paskaitos anotacija anglų k.:
This lecture will overview some current psychological concepts/theories regarding suicide and suicidal behavior. Evidence for effectiveness of interventions will be briefly overviewed. The Collaborative Assessment and Management of Suicide (CAMS) model will be introduced using case examples.
Suicidologijos eksperto prof. B. Mishara paskaita „Understanding Suicide and Best Practices in Suicide Prevention“
2018 m. birželio 14 d. vyko šiuolaikinės suicidologijos eksperto Kvebeko universiteto (Kanada) profesoriaus Briano L. Misharos paskaita „Understanding Suicide and Best Practices in Suicide Prevention“. Paskaitą kviestinis profesorius skaitė VU psichologijos studentams, tačiau joje buvo galima dalyvauti visiems besidomintiems savižudybių problematika.
Paskaitos anotacija:
A model for understanding why people engage in suicidal behaviours will be presented, as well as discussion of risk and protective factors associated with suicide. We will then examine best practices in suicide prevention and recent developments using new technologies, followed by a discussion and exchange on the current situation of suicide prevention around the world.
Apie profesorių:
Brianas L. Mishara yra Kvebeko universiteto (Monrealis, Kanada, pranc. The Université du Québec à Montréal, UQAM) profesorius, Tarpdisciplininio savižudybių tyrimų ir intervencijos centro (Centre for Research and Intervention on Suicide, Etchical Issues and End-of-Life Practices, CRISE) įkūrėjas ir vadovas. Daugiau apie prof. B. Mishara.
2017
2-oji Vilniaus savižudybių intervencijos metodų konferencija
2017 m. gruodžio 1 d. vyko 2-oji Vilniaus savižudybių intervencijos metodų konferencija.
Konferencijoje iš viso dalyvavo 436 Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų psichologai, psichiatrai, socialiniai darbuotojai, slaugytojai ir kiti specialistai, dirbantys su savižudiškų ketinimų turinčiais žmonėmis. Taip pat konferencija buvo transliuojama tiesiogiai internetu.
Šių metų konferencijoje daugiau dėmesio buvo skiriama pagalbai žmonėms, kurie turi savižudiškų ketinimų ilgą laiką. Konferencijos pranešėjai pristatė Dialektinę elgesio terapiją (DBT), Mentalizacija pagrįstą terapiją (MBT), Trumpalaikę intervencijos programą mėginusiems nusižudyti (ASSIP), Suicidiškumo vertinimo ir valdymo bendradarbiaujant metodą (CAMS) ir pasidalino kita informacija bei įžvalgomis, aktualiomis susiduriantiems su žmonėmis, svarstančiais apie savižudybę.
Konferenciją organizavo VU Suicidologijos tyrimų grupė kartu su Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuru ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centru. Konferenciją finansavo Vilniaus miesto savivaldybė
2016
1-oji Vilniaus savižudybių intervencijos metodų konferencija „Įrodymais grįsti savižudybių intervencijos metodai praktikoje“
2015 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybėje buvo pasirašytas Vilniaus miesto savižudybių prevencijos memorandumas. Didelis Vilniaus miesto savivaldybės dėmesys šiai problemai sudaro galimybes Vilniaus mieste dirbantiems psichikos sveikatos specialistams susipažinti ir pradėti taikyti naujausias pasaulyje pripažintas savižudybių intervencijos programas.
2016 m. spalio 7 d. Vilniuje įvyko Valstybinio psichikos sveikatos centro, Vilniaus universiteto, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro ir Vilniaus miesto savivaldybės organizuota konferencija „Įrodymais grįsti savižudybių intervencijos metodai praktikoje“, skirta Vilniaus mieste dirbantiems psichikos sveikatos specialistams (psichologams, psichiatrams, socialiniams darbuotojams) bei visiems besidomintiems savižudybių prevencija.
Konferencijos metu buvo pristatytos ASIST ir SAFE TALK savižudybių intervencijos programos „vartininkams“ (gatekeepers), ASSIP pagalbos po mėginimo nusižudyti programa ir bendradarbiavimu grįsto savižudybės rizikos vertinimo ir valdymo modelis CAMS. Visas šias programas pristatė su jomis dirbantys užsienio šalių ekspertai.