Magistrantūros studijos

Studijų programos tikslas yra plėtoti studentų žinias taikomosios ir teorinės kriminologijos srityje, derinant jas su inovatyviais tyrimo metodais, kritine analize, tarpdalykiškumu bei aukštais profesiniais etiniais standartais. Programa yra orientuota į nusikaltimų, deviacijos, kontrolės ir saugumo recepcijos visuomenėje tyrinėjimą bei jo rezultatų diegimą kriminalinės justicijos praktinėje veikloje, analizuojant kriminogeninius procesus visuomenėje, gerinant tradicinių ir naujų nusikalstamų veikų kontrolės mechanizmus, organizuojant ir vykdant efektyvias nusikaltimų prevencijos strategijas bei tobulinant kriminologų bei kitų kriminalinės justicijos ekspertų komunikaciją su įvairiomis bendruomenėmis ir tikslinėmis auditorijomis.

Programos absolventai turės gilias žinias apie šiuolaikines kriminologines teorines koncepcijas ir tyrimų metodus bei jų taikymą profesinėje praktinėje veikloje; galės dalyvauti, kritiškai vertinti ir tobulinti programas ir projektus, susijusius su kriminalinės justicijos politika regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu mastu; gebės siūlyti ir priiminėti efektyvius, netradicinius sprendimus, reaguojant į kriminogenines problemas besikeičiančioje socialinėje, politinėje bei kultūrinėje aplinkoje; dalykiškai komunikuos su kitų mokslo sričių ekspertais, vyriausybinių organizacijų atstovais, politikais bei bendruomenių lyderiais, sprendžiant nusikaltimų kontrolės ir prevencijos klausimus, laikysis aukštų akademinės ir profesinės etikos standartų.

Studijų programos „Sociologija ir kriminologija“ pavadinimo pakeitimas į „Taikomoji ir teorinė kriminologija“ labiau atspindi pasikeitusią magistrantūros studijų programos koncepciją – orientaciją į praktinius ir teorinius gebėjimus bei tikslingą problemų sprendimą bei atliepia kriminalinės justicijos sistemos ir už nusikaltimų kontrolę ir prevenciją atsakingų organizacijų institucinius poreikius - įdarbinti ne plataus profilio socialinių mokslų absolventus, o konkrečios srities problemas ir jų sprendimo būdus išmanančius profesionalus. Studijų programa nauju pavadinimu pradedama vykdyti 2021 m.

Dėl Informacinės sistemos ypatumų studentai dabar negalės lanksčiai elektroniniu būdu pasirinkti studijų šaką. Todėl Taikomosios ir teorinės kriminologijos studijų programos šakos pasirinkimas vyks tokia tvarka:

1. Taikomąją ar teorinę studijų šaką studentai galės pasirinkti per pirmąjį studijų mėnesį po konsultacijų su TTK SPK pirmininku, programos dėstytojais. Pasirenkant studijų šaką, taip pat reikia atsižvelgti į asmeninius profesinės karjeros lūkesčius ir baigiamojo magistro darbo sritį arba temą.

2. Pasirinkus taikomąją ar teorinę studijų šaką, studentai turi pasirinkti ne mažiau kaip 60 proc. dalykų, priklausančių atitinkamai šakai.

3. Po pirmo semestro, bet nepasibaigus antram semestrui, studentai galės iš naujo persvarstyti savo pasirinkimą ir, esant poreikiui, po konsultacijos su magistro darbo vadovu ir SPK pirmininku, pakeisti studijų šaką.

Viliamės, kad lanksti takoskyra tarp studijų šakų skatins studentus ieškoti ir formuoti savo profesinį kriminologinį kelią. Unikalią tiriamąją magistrantūros studijų programą kūrėme ambicingiems ir tikslo siekiantiems žmonėms!

Daugiau apie studijų programą

Filosofijos fakultetas yra seniausias VU fakultetas įkurtas kartu su universitetu 1579 m.

Vieninjantis penkis humanitarinių ir socialinių mokslų institutus, dėl sutelktos mokslų disciplinos įvairovės Filosofijos fakultetas yra vadinamas „universitetu universitete“.

Čia jums dėstys aukščiausios kompetencijos dėstytojai: žymiausi savo sričių Lietuvos mokslininkai bei fakultete vizituojantys mokslininkai iš užsienio.

Sociologijos magistrantūros programos tikslas – parengti gebančius visą gyvenimą mokytis specialistus, turinčius šiuolaikinės socialinės teorijos ir metodologijos žinias, pasirengusius dirbti ne tik akademinį tiriamąjį darbą, bet ir turinčius praktinius žinių taikymo įgūdžius. Programa ugdo kūrybinius sociologinės vaizduotės bei nepriklausomo, atviro, kritiško mąstymo gebėjimus, supažindina su sociologinio tyrimo profesine etika, moko suprasti socialinius įvykius ir faktus bei savo tyrimus plačioje kultūrinėje perspektyvoje. 

Daugiau apie studijų programą

Absolventai apie studijų programą

Indrė Bielevičiūtė

Sociologijos magistro programoje išmokau naudoti įvairius įrankius sociologiniams tyrimams kokybiškai atlikti. Tačiau daug svarbiau buvo tai, jog šios studijos stipriai prisidėjo prie mano asmenybės augimo. Tai, ką sužinojau paskaitų dėka, savo kasdienybėje naudoju nuolatos, analizuodama visuomenėje vykstančius procesus.

Magistrą studijavau pagal individualų planą, tai leido studijuoti pagal norimą tempą, derinant studijas su kitomis veiklomis. Dėka studentais (pasi)tikinčių dėstytojų, anksti įsitraukiau į mokslinius projektus ir tapau tyrėjų komandos dalimi. Ši patirtis man buvo labai svarbi. Studijų metu žinojimas, kad esu ne viena, jog esu komandos ir tyrimo dalis, man kūrė prasmę būti akademiniame lauke.

Jūratė Litvinaitė

Į Vilniaus universiteto sociologijos magistrantūros studijas stojau jau turėdama įvairios patirties – istorijos mokytojos, švietimo ekspertės bei žurnalistinės veiklos. Pažįstami klausė – kam man ta sociologija, esą, ir taip daug žinau. Atsakymo neturėjau, tik vidumi žinojau, kad visos mano žinios, visos patirtys stokoja kažkokio apibendrinančio tvirtumo, kažkokios prasminės reikšmės. Ar, tiesiog, supratimo, leidžiančio matyti įvairias mūsų gyvenamo pasaulio galimybes veiklai, kūrybai, socialiniams saitams. Besimokydama gavau dar daugiau, nei tikėjausi: sociologija atveria nepastebimus sąryšius, jungiančius mus į bendruomenes, visuomenę. Sociologija padeda ,,iššokti“ iš rutininio gyvenimo, pamatyti savo paties užsiprogramavimą bereikalingoms veikloms. Padeda rasti tvirtumą, reikalingą svarbių sprendimų priėmimui: baigusi magistrantūrą, išdrįsau išeiti iš darbo, kuriame dirbau 25 metus. Išdrįsau organizuoti profesinę veiklą kitais principais – dabar dirbu su keletu projektų, daugiausiai dirbu nuotoliniu būdu. Atsirado laiko ne beprotiškai skubėti reikalų sūkury, o ramiai stebėti, analizuoti bei reflektuoti save ir aplinką – tokiu būdu, kurio išmokau solidžiausių mano gyvenime studijų metu.

Agnė Motiejūnė

Sociologija man buvo tarsi naujo pasaulio, kuris, regis, visad buvo čia pat, atradimas. O magistrantūros studijos – nėrimas dar giliau ir siekis matyti, kas slepiasi po blizgiu ir žydru lagūnos paviršiumi. Kuomet panirus atsiveria visi povandeninio pasaulio mazgai, ryšiai ir gyviai – kyla daugiau klausimų, sužadinama vaizduotė ir aistra pažinti procesus ir tyrinėti. Nepriklausomai nuo to kur veda gyvenimo kelionė, sociologijos studijos palieka reikšmingus įspaudus, padedančius kiekviename tolimesniame žingsnyje turėti super galią – atrasti ir pamatyti nematomą gylį.
P.S. O jei kyla klausimų ir noro iš pirmų lūpų išgirsti apie patirtis studijose ar jų suderinimą su darbu – kviečiu drąsiai kreiptis: – mielai atsakysiu!

Filosofijos fakultetas yra seniausias VU fakultetas įkurtas kartu su universitetu 1579 m.

Vieninjantis penkis humanitarinių ir socialinių mokslų institutus, dėl sutelktos mokslų disciplinos įvairovės Filosofijos fakultetas yra vadinamas „universitetu universitete“.

Čia jums dėstys aukščiausios kompetencijos dėstytojai: žymiausi savo sričių Lietuvos mokslininkai bei fakultete vizituojantys mokslininkai iš užsienio.

Socialinės politikos magistrantūros studijų programos pagrindiniai tikslai yra derinti socialinės politikos teorines žinias su praktiniu jų pritaikymu šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje ir tarptautinėje erdvėje, ugdyti gebėjimus pažinti socialines problemas, rengti ir profesionalų bendruomenei bei visuomenei pateikti socialinės politikos sprendimus, organizuoti jų įgyvendinimą, taikyti šiuolaikinius socialinės politikos rezultatų analizės metodus, vadovauti socialiniams projektams ir juos įgyvendinančioms institucijoms, inicijuoti socialinės plėtros priemones, jas organizuoti bei vadovauti jų vykdymui.

Daugiau apie studijų programą

Absolventai apie studijų programą

Vilma Ražauskienė

Studijuojant Socialinę politiką, katedros dėstytojai paliko įspūdį ne tik dėl aukštos kompetencijos, bet ir išsiskyrė nuolankumu. Bhagavadgytoje, viename iš Rytų filosofijos perlų, tarp kitų žinojimo požymių vardinami nuolankumas, nesikėlimas į puikybę, paprastumas, pakantumas (BG13.8-12). Trumpai tariant, tai reiškia, kad išties įgiję žinias asmenys pasižymi šiomis savybėmis. Priešingu atveju, sakoma, kad jie skendi neišmanyme. Taigi nuoširdžiai džiaugiuosi galėjusi mokytis iš savo srities profesionalų, tebestovinčių ant žemės abiem kojomis. Skaityti visą Vilmos istoriją.

Violeta Vilkoitytė

Esu Socialinės politikos magistrantūros programos absolventė. Dar studijų metu įsidarbinau LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Čia turėjau galimybę taikyti studijų metu įgytas žinias analizuojant socialinės politikos procesus, remtis teorijomis, naudotis kiekybiniais ir kokybiniais socialinių tyrimų metodais. Atsidūrusi visuomenės gerovės kūrimo mechanizme suvokiau kaip nelengva atliepti visų socialiai pažeidžiamų žmonių poreikius, tinkamai paskirstyti resursus. Ir kartais kaip svarbu į rankas įbrukti meškerę ir įrodyti, kad gavę žuvį jie bus sotūs vieną dieną, o gavę įrankį ir tinkamai jį panaudoję – visą gyvenimą. Socialinė politika visai kaip Platono olos alegorija, vis bandoma vesti į šviesą, į gerovę, padėti ištrūkti ir parodyti, kad gali būti kitaip... Geriau.

Ulijona Kaklauskaitė

Socialinės politikos magistro studijos man buvo ypač malonus ir lauktas sugrįžimas į universitetą po 10 metų pertraukos. Bakalaurą studijavau VU TSPMI, o po studijų išvykau į Italiją, kur dirbau aplinkosaugos ir sveikos gyvensenos srityje. Po septynerių metų, išsiilgusi šeimos ir Lietuvos, grįžau į Vilnių ir pajutau, kad vėl noriu mokytis. Pasirinkau socialinės politikos studijas gan nedaug apie jas žinodama. Iš ankstesnių studijų patirties žinojau, kad mane ir toliau labai domina politikos mokslai, o po metų trukmės „Erasmus“ mainų Bolonijos universitete tapo aišku, kad ypač aktuali atrodo „socialinė“ jų pusė. Nors nebuvau tikra, ko laukti iš socialinės politikos magistro studijų, dabar galiu tvirtai pasakyti, kad jaučiuosi laimėjusi loterijoje. Interviu su Ulijona Kaklauskaite.

Filosofijos fakultetas yra seniausias VU fakultetas įkurtas kartu su universitetu 1579 m.

Vieninjantis penkis humanitarinių ir socialinių mokslų institutus, dėl sutelktos mokslų disciplinos įvairovės Filosofijos fakultetas yra vadinamas „universitetu universitete“.

Čia jums dėstys aukščiausios kompetencijos dėstytojai: žymiausi savo sričių Lietuvos mokslininkai bei fakultete vizituojantys mokslininkai iš užsienio.

Socialinio darbo magistrantūra skirta norintiems įgyti naujų kompetencijų socialinio darbo srityje, pasikeisti patirtimi ir idėjomis, praplėsti karjeros galimybes. Šią programą tarptautiniai ekspertai įvertino kaip vieną geriausių socialinio darbo magistrantūros programų Lietuvoje, ją vykdo savo srityje pripažinti, Lietuvoje gerai žinomi dėstytojai ir mokslininkai. Ypač laukiame jau turinčių socialinio darbo patirties, tvirtai apsisprendusių ir toliau dirbti sunkų, bet prasmingą darbą socialinės pagalbos srityje. Laukiame žingeidžių, atkaklių ir profesinio tobulėjimo siekiančių studentų.

Studijų programą sudaro dalykai, ugdantys studijuojančių kaip mokslininkų–tyrėjų kompetencijas bei dalykai, lavinantys socialinio darbo profesines kompetencijas, ugdantys vadybinius, lyderystės ir organizacinius gebėjimus. Programa orientuota į praktinio veikimo gebėjimų formavimą ir į taikomuosius mokslinius tyrimus.

Daugiau apie studijų programą

Absolventai apie studijų programą  

Laura Ramaškienė

Įsiliejau į VU studentų bendruomenę vedina asmeninių inspiracijų ir per laiką užaugintos motyvacijos didinti savo, kaip asmens, daromą socialinį poveikį. O VU istoriškai didinguose pastatuose pasitikusios socialinio darbo magistrantūros studijos mane privertė pasijusti moderniai, jaukiai, suteikė gebėjimą jungti jau turimas žinias su naujai įgytomis, įvyko lyg ir vidinė transformacija, labai laiku ir labai gražioje Vilniaus vietoje, o mūsų pilietinėje visuomenėje esamų socialinių problemų identifikavimas ir sprendimai įgavo visai kitus, inovatyvesnius, gilesnius, aiškesnius pavidalus. Tikėjausi daug, išeinu rami ir su dar daugiau.

Silvija Vainauskaitė

Įsisukus į praktinį darbą, magistrantūros studijos suteikė įkvėpimo, naujų požiūrio taškų apie save ir apie platesnį profesinį lauką, kuris nepaliauja žavėti savo įvairove ir prasmingumu.

Miglė Baltrūnaitė

Socialinio darbo magistrantūros studijos suteikė man galimybę geriau pažinti savo profesinį identitetą, gebėti išgirsti, atrasti, diskutuoti ir galiausiai kritiškai vertinti aplink mane vykstančius pokyčius ir socialinius procesus.

Valentina Rudinskaja

Studijos VU Filosofijos fakultete suteikia galimybę išmokti vertinti socialinio darbo realijas tiek mokslo, tiek profesijos, tiek ypatingo, jautraus ir kartu atsakingo bendravimo su žmonėmis prasme. Socialinio darbo studijų programa pasižymi studijuojamų dalykų įvairumu: santykių ir bendravimo žinios vis glaudžiau siejamos su ekonominiais ir teisiniais aspektais, o tai skatina panaudoti ir tobulinti mastymo, analitinius, bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus mokymosi procese.

Filosofijos fakultetas yra seniausias VU fakultetas įkurtas kartu su universitetu 1579 m.

Vieninjantis penkis humanitarinių ir socialinių mokslų institutus, dėl sutelktos mokslų disciplinos įvairovės Filosofijos fakultetas yra vadinamas „universitetu universitete“.

Čia jums dėstys aukščiausios kompetencijos dėstytojai: žymiausi savo sričių Lietuvos mokslininkai bei fakultete vizituojantys mokslininkai iš užsienio.

Teisės psichologijos programos tikslas - parengti aukštos kvalifikacijos psichologą, besivadovaujantį giliomis bendrosios bei teisės psichologijos žiniomis, profesinės etikos principais, gebantį nustatyti psichologinių paslaugų poreikį, teikti mokslu grįstas psichologinio vertinimo, intervencijų ir prevencijos paslaugas dirbant įvairiose teisėsaugos institucijose, kitose organizacijose ar savarankiškai, gebantį bendradarbiauti tarpdisciplininėje specialistų komandoje bei atlikti teisės psichologijos mokslinius tyrimus.

Programa atitinka Europos psichologų asociacijų federacijos (EFPA) Europos psichologų rengimo standartuose EuroPsy nurodytus reikalavimus.

Programą baigę absolventai laukiami teisėsaugos institucijose ir kitose su teisės taikymo praktika susijusiose įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, privačioje praktikoje, podiplominėse, doktorantūros studijose, turi galimybę gauti EuroPsy sertifikatą.

Daugiau apie studijų programą

Absolventai apie studijų programą

Donata Kabelytė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus Vyriausioji specialistė (psichologė)

Gyvenime galima rinktis kelius, kurie yra praminti, gerai pažįstami ir kuriais jau ėjo daugelis. Arba galima rinktis įdomesnį variantą. Teisės psichologijos studijos sudarė galimybę eiti kiek kitokia kryptimi – daugeliui nepažinta ir nepatirta. Šios studijos išmokė, kad teorinės žinios yra dar ne viskas, kad einant šiais menkai pažįstamais keliais labai praverčia gebėjimas persiorientuoti greitai besikeičiančiose situacijose ir pasiryžimas išeiti iš savo komforto zonos ribų, taip pat humoro jausmas ir kolegų palaikymas. O geriausia tai, kad po studijų laukė ne monotoniškas darbas, o nuotykis, kuriame kartais gali pasijusti kaip Mažasis Princas, turintis prisijaukinti tai, kas dar neprijaukinta. Šios studijos paruošia kelionei, kupinai iššūkių, atradimų ir kūrybiškumo. Tai ne visada pats lengviausias kelias, bet patirtis, įgyta juo einant, be galo šviesi, prasminga ir auginanti, todėl verta kiekvieno žengto žingsnio.

Emilija Garbaliauskaitė

2011 metais baigiau psichologijos ir kriminologijos magistro studijas (taip tuomet buvo vadinama mūsų studijų programa) VU Filosofijos fakultete. Jau beveik 10 metų įgytas žinias taikau dirbdama įvairiose teisėsaugos institucijose, 7 metus – Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyboje. Studijos padėjo suprasti, o darbo patirtis tik sustiprino suvokimą, kokios svarbios ir reikalingos teisės psichologijos žinios smurto, nusikalstamo elgesio prevencijai, kaip plačiai jos gali būti taikomos ir kokioje tarpdisciplininėje komandoje galima dirbti efektyviai.

Arūnė Mačiulienė, Tyrimų poligrafu specialistė ir psichologė

Šią magistro studijų programą pasirinkau tikslingai, nes domėjausi asocialaus elgesio psichologiniais aspektais, teisėsaugos pareigūnų darbo ypatumais, nusikaltimų aukų patirtimis teisminiuose procesuose, jų konsultavimu. Džiaugiuosi, jog turėjau galimybę ir patirtį tobulėti būtent šioje psichologijos srityje, derinti skirtingų disciplinų dalykus, mokytis bendradarbiauti su kitų sričių specialistais, kūrybiškai spręsti problemas, atnešti psichologijos mokslo naudą ten, kur to labai trūko. Baigusi šias studijas turėjau nuostabias galimybes gilinti savo žinias melo atpažinimo srityje, atlikti tyrimus poligrafu, konsultuoti teisėsaugos pareigūnus, dalintis psichologijos žiniomis ir teikti pagalbą. Vertinu šią nuostabią patirtį ir galimybes bei laisvę įgyvendinti naujas idėjas!

Filosofijos fakultetas yra seniausias VU fakultetas įkurtas kartu su universitetu 1579 m.

Vieninjantis penkis humanitarinių ir socialinių mokslų institutus, dėl sutelktos mokslų disciplinos įvairovės Filosofijos fakultetas yra vadinamas „universitetu universitete“.

Čia jums dėstys aukščiausios kompetencijos dėstytojai: žymiausi savo sričių Lietuvos mokslininkai bei fakultete vizituojantys mokslininkai iš užsienio.

Sveikatos psichologijos magistrantūros tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos specialistus, gebančius padėti įvairaus amžiaus žmonėms  puoselėti ir stiprinti savo sveikatą, įveikti su somatine liga (ypač lėtine) susijusias psichologines problemas, dirbant savarankiškai arba tarpdisciplininėje komandoje drauge su kitais sveikatos priežiūros specialistais, taip prisidedant prie individo bei visuomenės sveikatos stiprinimo bei sėkmingo gydymo ir sveikimo proceso.

Šiuolaikinėje sveikatos sampratoje akcentuojamas biopsichosocialinis sveikatos pobūdis: teigiama, kad sveikata yra visapusės fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būsena, kuri įgalina žmogų optimaliai funkcionuoti nuolat kintančioje makro ir mikro aplinkoje. Remiantis šiuolaikine sveikatos psichologijos bei sveikatos samprata stengiamasi, kad sveikatos psichologijos studijų programos absolventai įgytų visybišką (ekologinį) požiūrį į sveikatą, sveikatos stiprinimo ir prevencijos bei reabilitacijos programas ir galėtų organiškai įsijungti į šiuolaikinę sveikatos priežiūros sistemą.

Daugiau apie studijų programą

Absolventai apie studijų programą

Jurgita Garšvinskaitė

Programos dėstytojai linkę bendradarbiauti ir kurti santykį su būsimais kolegomis. Jų perteikiamas holistiškas, praktinis ir mokslu grįstas požiūris bei metodikos suteikė tvirtą pagrindą žengiant tolimesniu profesiniu keliu.

Sigita Vičaitė

Studijos įkvėpė domėtis ir plėsti profesinę karjerą perspektyvioje, sveikatos psichologijos, srityje.

Filosofijos fakultetas yra seniausias VU fakultetas įkurtas kartu su universitetu 1579 m.

Vieninjantis penkis humanitarinių ir socialinių mokslų institutus, dėl sutelktos mokslų disciplinos įvairovės Filosofijos fakultetas yra vadinamas „universitetu universitete“.

Čia jums dėstys aukščiausios kompetencijos dėstytojai: žymiausi savo sričių Lietuvos mokslininkai bei fakultete vizituojantys mokslininkai iš užsienio.

Studijų programos tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos organizacinės psichologijos srities specialistus, besivadovaujančius giliomis žiniomis apie organizacijas, darbą ir darbuotojus. Studijos įgalina vadovaujantis etikos principais ir vertybėmis vystyti mokslinius ir taikomuosius tyrimus, taikyti pažangius empirinių duomenų statistinės analizės metodus; išmokstama dirbti tarpdisciplininėse profesionalų komandose, teikti personalo vertinimo ir ugdymo, veiklos valdymo, organizacijų kompleksinių tyrimų ir vystymo bei kitas profesines paslaugas.  

Programa parengta taip, kad atitiktų visas kompetencijas, nurodytas EuroPsy darbo ir organizacijų psichologo kompetencijų apraše. Priklausomai nuo turimų karjeros planų ar ambicijų, studijas baigę absolventai būna pasirengę tapti viešojo ar privataus sektoriaus organizacijų žmogiškųjų išteklių srities ekspertais, ar dirbti savarankiškai. 

Dalykus dėsto nuolat savo kvalifikaciją keliantys dėstytojai. Studijas praturtina į skirtingas paskaitas dalytis savo patirtimi kviečiami organizacinės psichologijos alumnai. 

Programos metu įgytos taikomo pobūdžio žinios realizuojamos atliekant keturių mėnesių profesinę praktiką ir mokytis iš žymiausių šios srities profesionalų. Magistro darbų temų spektras, sudarant sąlygas studentams analizuoti ne tik jau klasika tapusius fenomenus, tokius kaip organizacinis įsipareigojimas ar lyderystės stilius bet ir itin modernius veiksnius, tokius kaip mobilių programėlių taikymo žmogiškųjų išteklių valdyme efektyvumas, leidžia užtikrinti didesnį studentų įsitraukimą ir šiuolaikiniam pasauliui aktualių žinių įgijimą.

Daugiau apie studijų programą

Absolventai apie programą

Jevgenija Ešvovičiūtė, Personalo vadovė, UAB "Office System"

Baigusi organizacinės psichologijos magistrantūrą įgijau daug vertingų žinių ir praktinių įgūdžių, kuriuos taikau kasdien dirbdama žmogiškųjų išteklių srityje, tai atrankos, mokymai, darbuotojų motyvacija, konsultavimas. Studijos suteikė stiprų pagrindą ir supratimą apie organizacinio psichologo vaidmenį organizacijoje. Darbuotojų ir vadovų elgesį galiu paaiškinti ir atskleisti remdamasi žiniomis, įgytomis universitete, o tai padeda organizacijai keistis ir judėti link teigiamų pokyčių.

Savo karjerą pradėjau kaip personalo vadybininkė, po studijų laimėjau atranką ir išvykau stažuotis į JAV tarptautinę įmonę "ESET North America" personalo skyriuje pagal Baltic American Freedom Foundation programą. Čia ne tik daug ko išmokau, bet ir pritaikiau turimas bei supratau, kad Lietuvoje taikomi metodai ir darbo principai nenusileidžia naudojamiems pasaulio lygio kompanijose. Grįžusi jau antri metai dirbu personalo vadove UAB "Office System". Darbas personale yra įdomus ir įtraukiantis iššūkis - turi gebėti būti tarpininku tarp darbuotojų ir vadovų, o organizacinės psichologijos magistrantūros studijos suteikia visus tam reikalingus įrankius.

Mantas Tvarijonavičius, GoodPeople.lt bendraįkūrėjas ir konsultantas, PVPA valdybos narys, VU Verslo mokyklos partnerystės docentas, knygos "Kaip įgalinti?" autorius

Organizacinės psichologijos magistro studijas VU baigiau 2005 metais. Turėjau norą psichologijos žinias taikyti versle, ir šios studijos atitiko mano lūkestį. Dar studijuodamas pradėjau praktikuotis ir dirbti vienoje personalo mokymų įmonėje. Galimybė paskaitose gautą teoriją pritaikyti praktikoje buvo bene didžiausia visų studijų vertė. Tai vėliau įkvėpė tęsti doktorantūros studijas.

Milda Autukaitė, Projektų vadovė, AB „Swedbank“

Man organizacinė psichologija yra itin įdomi sritis, nes gyvenime šios žinios atveria itin plačias profesines galimybes. Organizaciniai psichologai turi būti ne tik puikūs psichologai, bet taip pat išmanyti kaip veikia organizacijos, būti gerais lyderystės ekspertais, turi domėtis ir suprasti verslus, su kuriais dirba. Ir tuo sąrašas nesibaigia. Tikrai manau, kad šią programą baigę neturėtų tikėtis monotoniškos ir ramios karjeros, nes taip pat ši sritis yra labai greitai besivystanti ir dinamiška. Tad besikeičiant rinkoms ir organizacijoms, organizaciniai psichologai turi rasti vis naujų atspalvių savo profesiniuose vaidmenyse. Atsiranda vis naujų žinių pritaikymo galimybių. Tad, net ir pabaigus programą, tenka nuolat toliau mokytis.

Filosofijos fakultetas yra seniausias VU fakultetas įkurtas kartu su universitetu 1579 m.

Vieninjantis penkis humanitarinių ir socialinių mokslų institutus, dėl sutelktos mokslų disciplinos įvairovės Filosofijos fakultetas yra vadinamas „universitetu universitete“.

Čia jums dėstys aukščiausios kompetencijos dėstytojai: žymiausi savo sričių Lietuvos mokslininkai bei fakultete vizituojantys mokslininkai iš užsienio.

Programos tikslas – suteikti studijuojantiems teorines žinias ir praktinius įgūdžius, apimančius svarbiausias klinikinės psichologijos sritis: vaikų bei suaugusiųjų psichikos  sutrikimų klinikinę psichologinę diagnostiką ir įvertinimą; psichologinį konsultavimą ir psichologines bei  psichoterapines intervencijas.  

Baigusieji programą išmano asmenybės struktūros, raidos, patologijos tapsmo ir psichologinio poveikio dėsningumus svarbiausių psichologinių teorijų ir psichoterapinių paradigmų požiūriu, geba taikyti savitus psichoterapinių intervencijų ir psichologinio konsultavimo metodus, kvalifikuotai atlikti vaikų ir suaugusiųjų psichodiagnostinius tyrimus ir dirbdami komandoje  priimti diagnostinius sprendimus, remiantis tarptautinėmis diagnostinėmis klasifikacijomis.

Baigusieji Klinikinės psichologijos programą kviečiami dirbti medicinos psichologais psichikos sveikatos paslaugas teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose viešajame sektoriuje, gali mokytis podiplominėse psichoterapijos programose arba tęsti studijas doktorantūroje.

Daugiau apie studijų programą

Absolventai apie programą

„Kad studijuosiu klinikinę psichologiją žinojau dar būdama mokykloje, todėl patekimas į šią studijų programą man buvo svarbus rezultatas. Norėjau įgyti žinių ir įgūdžių, kaip konsultuoti klientus, gebėti suprasti jų pasaulį, todėl studijuojant maloniai nustebino praktinių veiklų gausa, kuri vėliau leido pradėti darbą be didesnių baimių.“

Elena Gaudiešiūtė, Kurk Lietuvai programa Sveikatos apsaugos ministerijoje / privati praktika, 2017 metų laida

„Į klinikinės psichologijos studijas mane atvedė „gylio“ noras. Taip trumpai įvardindavau savo norą siekti giluminio supratimo apie žmogaus psichiką, jos raidą, suprasti, kaip klostosi vidinis žmogaus gyvenimas, kaip randasi ir atsiskleidžia psichologiniai sunkumai, koks psichologo vaidmuo juos sprendžiant. Įtraukiančių paskaitų ir praktinių užsiėmimų, savo sritį išmanančių dėstytojų, motyvuotų kursiokų derinys sudarė puikiais galimybes įgyvendinti mano norą ir padėjo tvirtus pagrindus tolesnei profesinei karjerai.“

Dr. Lina Gervinskaitė-Paulaitienė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto asistentė / Vilniaus psichoterapijos studijos psichologė, 2011 m. laida

„Klinikinės psichologijos studijos man davė gilų asmenybės psichologijos ir psichopatologijos formavimosi supratimą, padėjo stiprius ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų psichologinio konsultavimo pagrindus. Stodama nesitikėjau, bet šiose studijose turėjau galimybę gilintis ir į vaikų ir paauglių psichologijos ir psichopatologijos pažinimą.“

Jonė Piekuraitė, VŠĮ Savanoriai vaikams iniciatyvos Niekieno vaikai psichologė, 2018 metų laida

„Klinikinės psichologijos studijos skatino visokeriopai pasitempti ir tobulėti, padėjo išsiugdyti psichologo darbui svarbias asmenines savybes ir kompetencijas bei suformavo tvirtus pagrindus sėkmingai profesinei karjerai.“

Laurynas Kalesinskas, VUL Santaros klinikų medicinos psichologas, 2019 metų laida

Klinikinės psichologijos studijas rinkausi aiškiai žinodama, kad noriu dirbti psichikos sveikatos srityje. Renkantis padėjo ir nuolatiniai studentų bei dėstytojų pagyrimai šiai programai kaip ypač įdomiai bei profesionaliai parengtai. Pripažinsiu, dalis jų skambėjo kiek perdėtai, bet įstojus įsitikinau, kad programa labai įdomi tiek turiniu, tiek pateikimo formomis, koncentruota ir išsami. O svarbiausia, ką iki šiol prisimenu su dideliu dėkingumu - tai dėstytojų profesionalumas ir pagarba studentams kaip jauniesiems kolegoms, jų noras dalintis ne tik teorinėmis, bet ir gausiomos praktinėmis žiniomis iš savo pačių darbo patirties. Buvo gera jaustis profesionalų bendruomenės dalimi, kurioje yra įsiklausoma, skatinama paugti tiek profesine, tiek asmenine prasme. Klinikinės psichologijos studijas drąsiai rekomenduoju kiekvienam, norinčiam savo profesinę veiklą sieti su vaikų ar suaugusiųjų psichikos sveikata.

Vaiva Štaraitė, Respublikinės Panevėžio ligoninės Krizių intervencijos centro ir Psichiatrijos skyriaus psichologė, 2015 metų laida

Filosofijos fakultetas yra seniausias VU fakultetas įkurtas kartu su universitetu 1579 m.

Vieninjantis penkis humanitarinių ir socialinių mokslų institutus, dėl sutelktos mokslų disciplinos įvairovės Filosofijos fakultetas yra vadinamas „universitetu universitete“.

Čia jums dėstys aukščiausios kompetencijos dėstytojai: žymiausi savo sričių Lietuvos mokslininkai bei fakultete vizituojantys mokslininkai iš užsienio.

Edukacinės ir vaiko psichologijos magistrantūros programos tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos psichologą, besivadovaujantį profesinės etikos principais, giliomis bendrosios, edukacinės psichologijos, vaiko raidos žiniomis ir teikiantį įrodymais bei empirika grįstas psichologinio įvertinimo, intervencijų, prevencijos ir psichikos sveikatą stiprinančias paslaugas vaikui / jaunuoliui, jo šeimai, ugdymą ir vaiko gerovę užtikrinančioms institucijoms ir bendruomenei.

Programa atitinka EFPA (Europos psichologų asociacijų federacijos) Europos psichologų švietimo ir mokymo standartuose EuroPsy nurodytus reikalavimus.

Programą baigę absolventai laukiami ugdymo įstaigose, vaiko gerove besirūpinančiose institucijose – vaikų globos įstaigose, socializacijos centruose, vaiko teises ginančiose organizacijose bei sveikatos priežiūros įstaigose, privačioje praktikoje, doktorantūros studijose, turi galimybę gauti Europsy sertifikatą ir tapti registruotu Europos psishologų bendrijos nariu.  

Daugiau apie studijų programą

Absolventai apie programą

Uldė Sirtautė

Edukacinės psichologijos magistrantūrą (tuo metu ji taip vadinosi) baigiau 2012 metais. Šiuo metu dirbu Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje psichologe ir užsiimu privačia praktika su vaikais, paaugliais ir šeimomis. Magistro studijos išmokė būti lanksčiai dirbant skirtingose mokyklose bei bendraujant su daug šeimų ir vaikų. Jos taip pat davė drąsos nebijoti plataus edukacinio psichologo darbo spektro: konsultavimo, vertinimo, pamokų ir seminarų vedimo, apklausų, metodinės medžiagos rengimo, meditavimo prieš didelę auditoriją ir plastelininių medžių lipdymo kartu su mokytojais. Jaučiuosi, kad mano darbe labai daug gyvybės ir judesio!

Violeta Pilipuitienė

Esu Edukacinės ir vaiko psichologijos magistrantūros programos absolventė. Po studijų įsteigiau VšĮ „Vaiko psichologinės pagalbos centras“, kuriame vaikų raidos specialistai teikia kompleksinę pagalbą vaikams, kurie patiria sunkumų mokydamiesi, susiduria su sudėtingomis gyvenimiškomis situacijomis, kuriuos ilgą laiką kankina nerimas, įvairios baimės, liūdesys.
Magistratūros metu įgijau žinių apie vaiko raidą ir psichopotalogija, apie šeimos struktūrą ir jos dinamiką, apie psichologinį įvertinimą, apie raidos specialistų bendradarbiavimą. Studijos suteikė ne tik žinių, bet ir žinojimą, kad tai ko aš išmokau yra reikalinga. Ir tai tiesa!

Gintarė Šabūnienė

Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė

Edukacinės ir vaiko psichologijos magistro studijose praplėčiau savo žinias apie vaikų raidą, emocijas ir elgesio ypatumus, vaikų mokymosi ypatybes ir kt. Čia ugdžiau savo įgūdžius atpažinti ne tik vaiko sunkumus, bet ir galias, jautriai atliepti poreikius. Žinių visada norisi vis daugiau, tačiau yra daug lengviau tobulintis ir gilinti savo žinias, kai turi tvirtą pamatą, nuo kurio gali atsispirti. Vienareikšmiškai svarbiausia, ką gavau šiose studijose – tai patikimo vaikų ir paauglių psichologinio įvertinimo įrankius, t.y. įgūdžius kokybiškai naudoti Lietuvoje standartizuotus ir adaptuotus psichologinio vertinimo instrumentus, o šie įgūdžiai labai vertingi tiek ieškantis darbo, tiek jau dirbant. Ne ką mažiau svarbūs - įgauti psichologinio konsultavimo pagrindai, kuriuos turėjau galimybę stiprinti profesinės praktikos metu. Taip pat ir įgūdžiai pažvelgti plačiau ir matyti bendruomenei aktualias psichologines temas, t.y. vykdyti tyrimus, analizuoti gautus rezultatus ir atsižvelgiant į juos rengti rekomendacijas, šviečiamąsias veiklas, prevencines ar intervencines priemones arba parinkti ir pritaikyti jau sudarytas programas. Tai tik dalis įgūdžių, kurie ryškiausiai atsispindi galvojant apie studijų naudą. Kiek ir ko pasiimsime iš mokymosi universitete – didžiąja dalimi priklauso tik nuo mūsų pačių. Nereikėtų pamiršti, kad čia taip pat nuolat mokiausi ir stiprinau savo įgūdžius planuoti laiką, prioretizuoti darbus, suklydus – nepasiduoti, o ieškoti sprendimų.

Giedrė Syvertsen

Pastaruosius penkerius metus darbuojuosi vaikų ir paauglių psichiatrinėje poliklinikoje viename Norvegijos miestelyje. Poliklinika užsiima vaikų ir paauglių tyrimu, diagnostika bei gydymu. Dirbame su įvairių sunkumų turinčiais vaikais bei jų artimiausia aplinka, tėvais ir mokymo įstaigomis. Savo darbe nuolat naudoju žinias, įgytas Edukacinės psichologijos magistrantūros studijų metu. Ši programa man davė tvirtą pagrindą po kojomis, nes išmokti dalykai buvo lengvai pritaikomi praktikoje.

Irina Mikėnienė

Edukacinės psichologijos magistro studijas užbaigiau 2013 m. Dabar esu VIMS – International Meridian School psichologė bei Kompleksinės pagalbos šeimoms projekto psichologė. Šios magistro studijos buvo labai kryptingos ir orientuotos į realias žinias bei įgūdžius, kurių reikės dirbant, itin daug pasitikėjimo savimi suteikė aktyvi praktika mokykloje. Pabaigus studijas iš karto pradėjau darbą gimnazijoje, jausdama tvirtą pagrindą po kojomis. Žinoma, tai buvo tik startas profesinei karjerai, mat renkantis šią sritį, svarbu priimti ir mokymosi visą gyvenimą stilių. O darbas švietimo įstaigoje yra labai dinamiškas: darbe reikia tikslumo, kantrybės, susikaupimo atliekant įvertinimus, tyrimus, jautrumo ir išminties konsultuojant, kūrybiškumo ir energijos organizuojant įvairias prevencines veiklas, renginius.

Edita Babkovskienė

Edukacinės ir vaiko psichologijos 2 kurso magistrantė

Rinkdamasi Edukacinės ir vaiko psichologijos magistro studijas tikėjausi, kad čia gausiu plačių žinių apie vaiko raidą, emocijų, elgesio ir mokymosi ypatumus. Ir šie mano lūkesčiai išsipildė su kaupu! Ypatingai vertinu tai, kad mokėmės matyti vaiko patiriamus sunkumus ir ieškoti jų sprendimo, atsižvelgdami į kontekstą: vaiko stiprybes, šeimą, mokyklos ir bendruomenės teikiamas paslaugas. Šiose studijose sukuriama daug galimybių stiprinti praktinius konsultavimo, vertinimo, prevencinių programų kūrimo įgūdžius. Taip pat man svarbu, kad išmokau taikyti patikimus, standartizuotus, Lietuvoje adaptuotus įvertinimo įrankius. Po studijų jaučiuosi turinti tvirtą pagrindą dirbti ir toliau tobulintis pagalbos vaikams ir paaugliams srityje.

Filosofijos fakultetas yra seniausias VU fakultetas įkurtas kartu su universitetu 1579 m.

Vieninjantis penkis humanitarinių ir socialinių mokslų institutus, dėl sutelktos mokslų disciplinos įvairovės Filosofijos fakultetas yra vadinamas „universitetu universitete“.

Čia jums dėstys aukščiausios kompetencijos dėstytojai: žymiausi savo sričių Lietuvos mokslininkai bei fakultete vizituojantys mokslininkai iš užsienio.

Edukologijos magistrantūros studijų tikslas – parengti kompetentingus edukologijos tyrinėtojus tolesnei mokslinei veiklai ir doktorantūros studijoms, o taip pat aukštos kompetencijos specialistus–praktikus įvairaus tipo ugdymo įstaigoms ir švietimo institucijoms. Pirmajame studijų semestre dėstomi bendrieji studijų dalykai, o nuo antrojo semestro galima rinktis vieną iš dviejų specializacijų (šakų) – Švietimo politika ir lyderystė arba Švietimo kultūra darniai plėtrai, o mokyklų vadovams siūlome rinktis atskirą programos šaką –  Švietimo politika ir lyderystė mokyklų vadovams.

Švietimo politikos ir lyderystės šakos tikslas – parengti kompetentingus švietimo politikos ir administravimo specialistus, mokyklų vadovus, gebančius prisiimti lyderystę, inicijuoti pokyčius, kurti ir įgyvendinti naujas švietimo politikos priemones bei dokumentus, profesionaliai administruoti švietimo politikos įgyvendinimą įvairiuose švietimo valdymo lygmenyse.

Švietimo kultūros darniai plėtrai šakos tikslas – rengti kompetetingus švietimo specialistus, gebančius dirbti sociokultūrinės kaitos ir rūpesčio darnia plėtra sąlygomis, originaliai ir kūrybiškai taikyti įgytas kultūrinio, aplinkodairinio raštingumo bei edukologines žinias ir įgūdžius, savarankiškai juos plėtojant ir gilinant formalioje ir neformalioje mokslinėje ir praktinėje erdvėje.

Daugiau apie studijų programą

Absolventai apie studijas

Justina Garbauskaitė - Jakimovska, Neformalaus ugdymo ekspertė, Europos jaunimo tyrėjų tinklo narė (the Pool of European Youth Researchers (PEYR))

Esu Edukologijos magistro programos absolventė. Į ugdymo sritį pasukau gana netikėtai, nors, kai dabar galvoju, tai mokyklą žaisdavau dažnai. Visgi formalusis švietimas džiaugsmo nekėlė, todėl ir gyvenimo sieti su tuo neplanavau. Viskas apsivertė, kai susipažinau su neformaliojo ugdymo lauku. Tada pradėjau ieškoti galimybių mokytis apie ugdymą daugiau ir rimčiau, norėjau suprasti, kaip ten ta mokymosi magija įvyksta. Čia pasirodė, kad man puikiai tiktų edukologijos magistro studijos, kurių aprašyme buvo parašyta, kad jas baigusi galėsiu dirbti formaliojo ir neformaliojo ugdymo institucijose. Taigi ir formaliojo, ir neformaliojo ugdymo institucijose ir dirbu jau apie 10 metų. Iš studijų labiausiai įsiminė ugdymo filosofija ir teorijų, aiškinančių ugdymo problemas, analizė, išsamios diskusijos, padėjusios suprasti, kad ten, kur vyksta ugdymas, vyksta dar daugybė kitų matomų ir paslėptų procesų, kurie nulemia ne tik asmens, bet ir visuomenės raidą. Šiandien džiaugiuosi, kad galiu organizuoti ugdymo procesą, jį vertinti, tobulinti ir turiu pakankamai ekspertinių žinių, kad galėčiau savo poziciją argumentuotai pagrįsti.

Jogaila Vaitekaitis

Rinkdamasis edukologijos studijas Vilniaus universitete siekiau pagilinti savo praktinėje mokytojo veikloje taikomas žinias. Galiu teigti, kad magistrantūros studijos man atskleidė daug kompleksiškesnį švietimo vaizdinį nei tik efektyvios mokymo(si) metodologijos. Magistro programoje įgautas švietimo politikos bei švietimo filosofinių paradigmų supratimas įgalino kelti fundamentalesnius švietimo vaidmens individo bei visuomenės raidoje klausimus. Šias kompetencijas sėkmingai taikau praktiniame darbe su mokiniais, tarptautinėse nevyriausybinių organizacijų veiklose kaip Darnaus vystymosi švietimo ekspertas bei tiriamojoje veikloje kaip jaunesnysis mokslininkas Vilniaus universiteto mokslininkų grupėse.

Monika Orechova, VU Edukologijos doktorantė

Edukologijos magistro studijos suteikė galimybę į profesinį lauką, kuriame dirbau, pasižiūrėti gilesniu tyrėjo žvilgsniu. Studijos leido ne tik įsigilinti į jau pažįstamus klausimus, bet ir dar geriau suvokti švietimo lauko plotį ir tai, kaip svarbu su švietimu susijusias problemas vertinti ir spręsti holistiškai, ieškant ilgalaikių sprendimų ir į juos įtraukiant visus švietimo proceso dalininkus, ypač tuos, kurie su švietimu susiduria tiesiogiai: studentus, dėstytojus, mokytojus ir mokinius.

Baigusi studijas dirbau Vilniaus universiteto Orientalistikos centro (dabar - Azijos ir transkultūrinių studijų institutas) direktoriaus pavaduotoja. Šiuo metu studijuoju VU Edukologijos doktorantūroje.

Sandra Kairė

Apie edukologijos magistrantūros studijas pradėjau galvoti dar bakalauro studijų pabaigoje pradėjusi aktyviai veikti neformaliojo ugdymo srityje. Tapusi Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros mokymų vadovų neformaliojo ugdymo srityje tinklo nare tvirtai žinojau, kad turiu stiprinti savo turimas teorines ir praktines kompetencijas. O pasirinkti edukologijos magistrantūros studijas Vilniaus universitete mane paskatino galimybė rinktis specializaciją, kurios siūlomi dalykai ir leido tai padaryti.

Bendrosios edukologijos (šiuo metu Švietimo kultūros) specializacija man padėjo geriau suprasti ugdymo organizavimo procesus, leido visapusiškai gilintis į tarpultūriškumo, įvairovės aspektus udymo srityje, kurie ypatingai svarbūs dirbant su daugiakultūrėmis jaunuolių grupėmis, bei paskatino į ugdymą pažvelgti iš tyrėjo perspektyvos. Galiausiai tai paskatino svarstymus apie mokslinę veiklą ir baigusi magistrantūros studijas nusprendžiau stoti į edukologijos doktorantūros studijas ir gilintis į tarpkultūrinį mokymąsi.

Kuo mane labiausiai žavėjo VU edukologijos magistro studijos? Tuo, kad suteikė plataus spektro žinias ir įgūdžius ugdymo kontekste, padėjo suprasti vykstančius globalius ir lokalius procesus švietime, formavo mane ne tik kaip ugdymo praktikę ir ugdymo specialistę, bet ir tyrėją. Studijų metu įgytas žinias ir įgūdžius galėjau pritaikyti ne tik dirbant neformaliojo ugdymo srityje, bet ir dalyvaujant "Kurk Lietuvai" programoje.

Filosofijos fakultetas yra seniausias VU fakultetas įkurtas kartu su universitetu 1579 m.

Vieninjantis penkis humanitarinių ir socialinių mokslų institutus, dėl sutelktos mokslų disciplinos įvairovės Filosofijos fakultetas yra vadinamas „universitetu universitete“.

Čia jums dėstys aukščiausios kompetencijos dėstytojai: žymiausi savo sričių Lietuvos mokslininkai bei fakultete vizituojantys mokslininkai iš užsienio.